Sėkmingas žindymas, suderintas su tinkama motinos mityba, lemia ir geresnę motinos sveikatą. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t.y. pagerina ir pagreitina placentos atsiskyrimą ir sumažina kraujavimo pavojų bei apsaugo nuo geležies netekimo [1].
Nežindančios moterys labiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse krūties vėžio atvejų galima sumažinti per pusę, jei moterys gimdytų tam tikrą kiekį kartų ir žindytų tiek ilgai per savo gyvenimą, kiek tai iki šiol buvo priimta besivystančiose šalyse. Pasikliaujant mokslininkų atlikta analize, žindymas gali trečdaliu sumažinti krūties vėžio atvejų [2,3,4].
Yra pastebėtos tendencijos, kad žindanti motina greičiau netenka per nėštumą priaugto svorio [5 ], o kūdikio maitinimas sumažina diabetikės motinos insultino poreikį [6].
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai pastebi ir psichologinių žindymo aspektų. Motinos, žindžiusios pagal poreikį, džiaugėsi maitinimo būdo patogumu, natūralumu, ekonomiškumu, teigiama įtaka savo sveikatai ir grožiui bei manė, jog geriau pažįsta savo kūdikį ir jo poreikius, kad žindymas padeda pasijusti motina ir stiprina meilės ryšius, skatina saugaus prieraišumo formavimąsi. Be to, žindymo trukmė bei motinos ir kūdikio darna – tiesiogiai vienas kitą įtakojantys veiksniai. Ilgiau žindančios motinos pasižymi stipresne darna su kūdikiu. Žindymo nulemtas motinos bendravimas su kūdikiu ugdo motinos kasdieninės veiklos prasmingumo pojūtį. Stipresnis prasmingumo pojūtis siejasi su ilgesne žindymo trukme.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos pateiktų mokslinių tyrimų rezultatai apie žindymo reikšmę motinos sveikatai teigia, kad:
po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika; taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna
žindymas nors 2 mėn. 25 proc. sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių vėžiu
nors 3 mėn. žindžiusios motinos du kartus rečiau serga krūties vėžiu;
vien tik žindymas, t.y., kai kūdikiui neduodama žinduko, arbatėlės, jokio papildomo maisto, saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo; kol neatsirado menstruacijos ir kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus, galimybė nelauktai pastoti yra ne didesnė kaip 1–2 proc.;
žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė sulaukus 65 m. ir vyresnėms sumažėja 50 proc.; jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėn., osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.
moterų, žindžiusių 12–23 mėnesius tikimybė sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 30 proc., o bent 24 mėnesius ar ilgiau – iki 50 proc.
1. Changes in uterine size after vaginal delivery and cesarean section determined by vaginal sonography in the puerperium. Journal Archives of Gynecology and Obstetrics, Publisher Springer Berlin / Heidelberg ISSN 0932-0067 (Print) 1432-0711 (Online) Issue Volume 263, Number 1-2/December, 1999.
2. Jernstorm, H et al “Breast-feeding and the risk of breast cancer in BRCA1 and BRCA2 mutation carriers.” J Natl 2. Cancer Inst. 2004;96:1094-1098
3. Lee, SY et al “Effect of lifetime lactation on breast cancer risk: a Korean women’s cohort study.” Int J Cancer. 2003;105:390-393
4. Collaborative Group on Hormonal Factors in Breast Cancer (2002). “Breast cancer and breastfeeding: collaborative reanalysis of individual data from 47 epidemiological studies in 30 countries, including 50,302 women with breast cancer and 96,973 women without the disease.” Lancet 360: 187-95
5. DC.A. Lovelady et al “The effect of weight loss in overweight lactating women on the growth of their infants.” New Eng Journal of Med, 2000; 342: 449-453
6. Davies, H.A., “Insulin Requirements of Diabetic Women who Breast Feed.” British Medical Journal, 1989;298:1617
