Karštis, žindymas ir vanduo kūdikiui – AR DUOTI GERTI VANDENS ŽINDOMAM KŪDIKIUI?

Papildomi skysčiai žindomiems kūdykiamsUžėjus karštiems orams kūdikių ir mažų vaikų mamos girdi raginimus duoti vaikams gerti papildomai vandens, arbatėlių.

Ar tikrai tokios rekomendacijos teisingos ir ar tai daryti sveika vaikui? Dažnai suaugę vertina situacijas pagal save, savo, suaugusių organizmo poreikius ir taisykles. Bet pamirštame, kad mes valgome kitokį maistą, nei žindomi vaikai, mes atsparesni ligoms ir infekcijoms.

Todėl žindomų vaikų girdymas vandeniu ar arbatėlėmis  karštą vasaros dieną yra labai pavojingas ir didina infekcinių ligų pavojų.

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad žindomiems kūdikiams papildomi skysčiai nereikalingi ištisus pirmus šešis mėnesius. Kūdikių girdymas vandeniu ir/arba arba pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis ar pirmą pusmetį yra labai dažnas reiškinys, siejamas su padidėjusio viduriavimo pavojumi ir didesniu kūdikių mirtingumu. Tiek teoriniai skaičiavimai, tiek praktika įvairiose šiltų kraštų šalyse įrodė, kad papildomas vien tik žindomų kūdikių girdymas yra visiškai nebūtinas skysčių pusiausvyrai kūdikio organizme palaikyti visus šešis mėnesius. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos žindymą remiančios ir ginančios organizacijos skatina mamas vengti papildomai girdyti kūdikius skysčiais ir stengtis išimtinai žindyti pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius.

Naujagimių girdymas papildomais skysčiais (vandeniu, arbatėlėmis, sultimis, gliukoze) siejamas su galimybe susirgti įvairiomis ligomis ir noru nutraukti žindymą. Šalyse, kur žindymo trukmė yra labai trumpa, statistika rodo, kad vaikams labai anksti pradedami duoti kiti skysčiai.

Žindymo svarba, siekiant apsaugoti kūdikius nuo viduriavimo buvo įrodyta daugelio tyrimų. Būtent vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai šia liga serga mažiausiai. Tyrimų duomenimis papildomas kūdikių girdymas vandeniu ir/ar arbata padidina pavojų susirgti viduriavimu. Kūdikių mirtingumo atvejų tyrimai Brazilijoje parodė, kad kūdikiai, be motinos pieno gaudavę vandens, arbatos ar sulčių, dažniau mirdavo nuo viduriavimo. Kaskart duodami papildomų skysčių kūdikiu tik padidiname mirties pavojų.

Naujagimiai ir kūdikiai papildomai girdomi skysčiais:Papildomi skysčiai žindomiems kūdykiams

  • mažiau suvalgo motinos pieno (vanduo užima skrandžio talpą ir vaikas kurį laiką neprašo valgyti);
  • vanduo yra nemaistingas,
  • vandenyje gali būti infekcijos sukėlėjų ir kitų taršalų;
  • vanduo kūdikiams girdomas iš buteliuko su čiulptuku, todėl didėja su žindymu siejamų problemų tikimybė (vaikas nebenori imti krūties, netinkamai apžioja krūtį ir žaloja spenelius; buteliukas ir čiulptukas – dar vieni papildomi infekcijų plitimo šaltiniai);
  • gerdamas vandenį ir arbatėles iš buteliuko, rečau stimuliuoja krūtį, todėl gali sumažėti pieno;
  • retai ištuštinamoje krūtyje užsistovi pienas ir ima tvinkti krūtys, o tai gali sąlygoti ir mastitą.

Tik žindomi kūdikiai:

  • gauna užtektiną skysčių kiekį (motinos piene yra ~87 proc. vandens);
  • be skysčių gauna maisto medžiagų;
  • su motinos pienu gauna antikūnų, kurie apsaugo nuo galimos infekcijos, ypač vasaros metu;
  • nesutrinka motinos pieno gamyba, nesusidaro pieno sąstovis, nes kūdikis dažnai prašo atsigerti iš krūties.

Ką daryti, kai karšta?

Natūraliai, jei kambaryje ar lauke yra karšta, kūdikis dažniau prašys krūties. Todėl dažnai siūlydamos krūtį ir žindydamos patenkinsite vaiko skysčių poreikį. Sekite vaiko šlapinimąsi: vaikas turi šlapintis tiek pat dažnai, kaip įprasta, o šlapimo spalva išlikti šviesi, beveik nematoma. Jei matote, kad šlapimas tamsėja, atsiranda stipresnis kvapas – dažniau žindykite kūdikį.

Jei karšta, pirmiausia, nerenkite vaikų keliais sluoksniais, neužklokite, leiskite jiems laisvai judėti, stenkitės būti šešėlyje, būkite namuose, kai yra aktyviausia saulė ir aukščiausia temperatūra. Prieš žindydamos išrenkite vaiką visiškai, nes kai žindote ir glaudžiate vaiką prie savęs, vaikas dar labiau kaista nuo jūsų kūno.

Kai yra karšta oro temperatūra, nepamirškite pagalvoti apie save. Jūs daugiau prakaituojate, išskiriate daugiau skysčių. Esant karščiams svarbu, kad mama gertų pakankamai vandens, o vaikas gaus skysčių su mamos pienu.

Sveiko kūdikio dienos vidutinė skysčių norma yra 80-100 ml/kg pirmąją savaitę iki 140-160 ml/kg 3-6 gyvenimo mėnesį. Skysčių poreikis priklauso nuo maisto koncentracijos, energijos suvartojimo, oro drėgmės ir temperatūros.

Motinos piene yra nedidelės sodos, chloro, kalio ir natrio koncentracijos, užtenka labai mažo skysčių kiekio, kad išmatos būtų lengvai pašalinamos. Remiantis paskaičiavimais, nustatyta, kad sveiki kūdikiai kartu su motinos pienu, būtinu savo energetiniams poreikiams patenkinti, gauna užtektinai (visiškai išvengiant sveikatos sutrikimų dėl skysčių trūkumų) skysčių net karštomis ir sausomis gyvenimo sąlygomis.

Norėdami patikrinti, ar šie skaičiavimai pakankamai atspindi tikrovę, dar prieš kelis dešimtmečius mokslininkai atliko šešis tyrimus skirtingomis oro sąlygomis (aukšta oro temperatūra su įvairiais drėgnumo laipsniais). Jie tikrino sveikų žindomų kūdikių šlapinimosi funkcijas. Tyrimų rezultatai pateikiami lentelėje žemiau:      

Valstybė

metai

temperatūra

santykinis

oro drėgnumas

kūdikių

 skaičius

amžius

mėn.

pavyzdžių skaičius

šlapinimosi

funkcijos

veikla

Argentina(a)

Izraelis(b)

Indija(c)

Indija(d)

Jamaika(e)

Peru(f)

1979

1983

1990

1991

1978

1986

20-39

32-37

27-42

34-41

27-28

24-30

60-80

13-41

10-60

9-75

62-90

45-96

8

15

31

23

16

40

<1-2

1-5

1-5

1-4

<1-4

<1-6

24

15*

63

23#

48

40#

105-199

55-320

66-1234

99-703

103-468

30-544

* imtas vienas pavyzdys iš kiekvieno kūdikio tarp 10:00 ir 16:00;  

# buvo tiriamas visos dienos ar tyrimo laikotarpiu surinktas šlapimas.

-a) Clinical Pediatrics, 18:425-426, 197:9.

b)Archives of Deseases of Childhood, 58:73-74, 1983;

c)Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene, 84:602-604, 1990;

d)Lancet, 337:929-933, 1991;

e)American Journal of Clinical Nutrition, 31:1154-1157, 1978;

f)Journal of Pediatrics, 108:677-680,1986.

Nors ir visiškai nesubrendę, bet naujagimio inkstai pajėgūs išskirti net 700mOsm/l koncentracijos šlapimą. Trijų mėnesių kūdikių šlapimas gali siekti net 1200mOsm/l koncentraciją. Iš 213 tyrimams surinktų pavyzdžių net 90 proc. koncentracija buvo žymiai mažesnė negu nurodytas lygis, o tai reiškia, kad kūdikiams visiškai negrėsė dehidracija. Tik 14 pavyzdžių koncentracija siekė 700mOsm/l. Visi, išskyrus du pavyzdžius, paimtus iš kūdikių, kuriems vis vien nebuvo pripažinta dehidracija, viršijo 1200mOsm/. Tokios tyrimo išvados tik patvirtina teorinius skaičiavimus: šlapinimosi funkcija nesutrinka, inkstų veikla nenukenčia ir ypatingai sausomis ir karštomis gyvenimo sąlygomis.

 

Parengė D.Adner (IBCLC)

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą