Vitaminas D – žindyvei ar vaikui?

Vitamino D reikšmė

Vitaminas D jau nebeįvardinamas kaip vitaminas, bet vertinamas kaip hormonas ir turi svarbios reikšmės ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Taip pat, jis yra svarbus nei vien kalcio apykaitai ir įvardijamas kaip labai reikšmingas užtikrinant imuninės sistemos veiklą. Be to, vitamino D – vienintelės steroidinės sistemos – poreikiai nėra užtikrinami natūraliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikinėje visuomenėje, suaugusiems labai dažnai trūksta vitamino D, ir todėl gali pasireikšti išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, TBC, diabetas ir įvairios vėžio rūšys.

Tad kaip tai siejama su žindymu? Vaikams gali trūkti vitamino D, nes jo trūksta pačioms motinoms, o kūdikiai mažai būna saulėje. Todėl šios dilemos sprendimui JAV mokslininkai siūlo motinoms vartoti dideles vitamino D dozes.

Vitaminų D2 ir D3 galima gauti iš maisto. Augaluose yra vitamino D2, o gyvūnų organizme yra vitamino D3 Deja, vitamino D natūraliuose produktuose yra labai mažai. Vitamino D2 randama grybuose, grūdiniuose (avižose). Daugiausia vitamino D3 randama riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša ir kardžuvė, kiaušinio trynyje, svieste ir kepenyse, ikruose, o vidutinė vakarietiškų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme. Todėl daugelyje pasaulio šalių dažnai maisto produktai, dažniausiai pienas, yra papildomi mažomis vitaminu D koncentracijomis. Tiek iš natūralių produktų, tiek iš papildytų, vitaminas D lengvai pasisavina, tačiau jo kiekis tradicinėje vakarietiškoje mityboje vis vien neužtikrina organizmo poreikių. Tik tos tautos ar žmonės, kurie valgo daug žuvies, ruonio ar banginių mėsos, įskaitant ir jų riebalus, pvz. tradiciniai eskimai, gauna tinkamą vitamino D kiekį su maistu.

Suaugusiems rekomenduojama pusė vaikiškos vitamino D dozės – 200TV, o nėščiosioms ir žindyvėms – 400TV per dieną. Tačiau tyrimai povandeniniuose laivuose parodė, kad net 600 TV per dieną neužtikrino reikalingos cirkuliuojančio 25(OH)D koncentracijos.

Vitamino D vaidmuo

Vitamino D poveikyje pagerėja gliukozės sudorojimas ir beta ląstelių funkcija. Vitamino D trūkumas siejamas su širdies-kraujagyslių ligomis, išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu, 1 ir 2 tipo diabetu ir bent 15 rūšių vėžio susirgimų.

Vitamino D koncentracija turi būti nustatoma priklausomai nuo amžiaus ir kūno masės. Dauguma studijų koncentruojasi į vitamino D dozės nustatymą, remdamosi pakitimais kauluose.

Tyrėjai mano, kad medikai turi praplėsti savo supratimą ir mąstyti globaliais sveikatos terminais, kurie apimtų tikrąjį vitamino D, kaip hormono, vaidmens supratimą. Vitamino D endokrininė sistema yra vienintelė steroidinė endokrininė sistema organizme, kuri beveik visuomet priklauso nuo gyvenamos geografinės platumos, gyvenimo būdo, rasės/odos pigmentacijos, buvimo saulėje trukmės ir kitų veiksnių. Šie pamatiniai reikalavimai įtakoja ir vitamino D virtimą į 25(OH)D ir 25(OH)D virtimą į 1,25(OH)D inkstuose ir jų prieduose.

Saulė ir vitaminas D

Kai kurie tyrimai patvirtino, kad vienkartinės minimalios saulės ar UV spindulių apšvietos dozės prilyginamos geriamo vitamino D 100-250 TV dozei.

Tačiau taip pat verta pastebėti, kad tam, kad pasiektų tokią dozę, tamsiaodžiams gali prireikti iki 10 kartų daugiau būtų saulėje ar UV spindulių poveikyje, nei šviesiaodžiams. Nepaisant odos pigmentacijos skirtumų, visiems žmonėms būdinga savybė sintetinti vitaminą D, tačiau reikia būti saulėje skirtingą laiką, kad sužadintų vitamino D sintezę odoje. Buvo pastebėta, kad vitamino D3 fotokonversija net šviesiaodžiams nevyksta šiaurės platumose (arba pietų platumose pietų pusrutulyje) net kelis mėnesius žiemos metu, o tamsiaodžiams ši problema dar labiau padidėja.

O kiek saulės apšvitos gauna žmonės, gyvenantys Vakarų kultūrose? JAV 1989 metais Kongresui pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad statistinis amerikietis 93 proc. laiko praleidžia patalpoje. Tai metu imta daugiau naudoti kompiuterius, video žaidimus, patalpos pradėtos ventiliuoti oro kondicionieriais, pailgėjo TV programos bei galimybė skaityti knygas namuose. Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo žmonėms dabar reikia daugiau geriamo arba maistinio vitamino D.

Kas lemia vitamino D rodmenis?

Yra daug veiksnių, kurie įtakoja vitamino D poreikį ir rodmenis. Tai priklauso nuo to, kiek laiko būnate prieš saulę, odos pigmentacijos laipsnio, kūno riebalų kiekio, dėvimų apsauginių drabužių, apsauginių kremų nuo UV spindulių. Taip pat, svarbu sezoniškumas. Esama tvirtinimų, kad jei žmogus apnuogina savo veidą ir rankas prieš saulę po 15 minučių tris kartus per savaitę, tai užtikrina pakankamą vitamino D kiekį organizme.

Jei negyvenate ties pusiauju – tai klaidingas pasiūlymas. Saulės poveikis kūno vitamino D sintezei priklauso nuo kūno ploto, kuris yra saulės apšviečiamas. Poveikis, taip pat, priklauso ir nuo metų laiko: žiemos mėnesiais daugelyje pasaulio vietų kampas, kuriuo apšviečia saulė, keičiasi taip, kad UV spinduliai, kurie pasiekia odą, yra žemiau reikiamos srities, reikalingos vitamino D sintezei. Todėl platuma ir metų laikas yra labai reikšmingi. Tie, kurie gyvena ties pusiauju, neturiu problemų dėl vitamino D stygiaus, nes labai didelė kūno dalis yra UV spindulių poveikyje.

Vitamino D kiekis motinos piene ir jį įtakojantys veiksniai

Ilgą laiką buvo manoma, kad motinos pienas yra efektyvi priešrachitinė priemonė kūdikiams ir augantiems vaikams. Dar prieš atrandant vitaminą D, mokslininkai teigė, kad rachitas atsiranda dėl saulės apšvietos ir mitybinio veiksnio X trūkumo. Jie pastebėjo, jog faktorius X yra randamas “gerame motinos piene” ir menkės kepenų riebaluose ir, kad žindomų vaikų rachito forma būdavo lengvesnė, nei dirbtinai maitinamų kūdikių. Ankstesni tyrimai stokojo tvirtų įrodymų apie motinos pieno priešrachitinį poveikį. Kurį laiką buvo manoma, kad vitamino D sulfatas buvo atsakingas už priešrachitinį motinos pieno poveikį, bet vėliau tai nepasitvirtino.

Vėliau, 1980 metais buvo nustatytas priešrachitinis poveikis motinos pieno tų moterų, kurios per dieną gaudavo 400TV vitamino D. Taip pat ne viena studija parodė, kad vitamino D padaugėja motinos piene motinai daugiau būnant saulėje ir valgant vitaminu D praturtintą maistą.

Vitamino D papildymas laktacijos laikotarpiu

Nėra daug mokslinių duomenų apie motinų vitamino D papildymą laktacijos laikotarpiu. Galiausiai buvo apsistota prie rekomendacijos skirti laktuojančioms motinoms vitamino D 400TV/per dieną.

Trijose studijose buvo tiriamos motinos, kurios gaudavo papildomai vitaminą D. Pirmoje studijoje motinos papildomai gaudavo vitamino D 100TV arba 200TV per dieną 15 savaičių. Jų kraujyje cirkuliuojančio 25(OH)D lygis tuo laikotarpiu buvo 16 ir 23 ngr/ml (nanogramai mililitre)atitinkamose grupėse.

Kitos studijos metu motinoms buvo papildomai duodama vitamino D200TV ir 400TV per dieną 3 mėnesius. Buvo nustatytas padidėjęs cirkuliuojantis 25(OH)D toms motinoms, kurios papildomai gavo D2 po 200TV per dieną, bet žymiai labiau padidėjusi koncentracija buvo motinoms, kurios gavo po 400 TV per dieną. Tolesniame tyrime, kai motinoms buvo duodamas vitaminas D3, buvo rasta didesnė vitamino D koncentracija tų kūdikių, kurių motinos gavo 640TV per dieną, lyginant su tais, kurių motinos gavo 400TV per dieną. Akivaizdu, kad daugiau tyrimų turi būti atlikta, kad būtų nustatytas laktuojančių motinų vitamino D poreikis.

Vitaminų D2 ir D3 galima gauti iš maisto. Deja, vitamino D natūraliuose produktuose yra labai mažai. Daugiausia vitamino D randama riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša ir kardžuvė, kiaušinio trynyje, svieste ir kepenyse, o vidutinė vakarietiškų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme. Todėl dažnai maisto produktai, dažniausiai pienas, yra papildomi mažomis vitaminu D koncentracijomis. Tiek iš natūralių produktų, tiek iš papildytų, vitaminas D lengvai pasisavina, tačiau jo kiekis tradicinėje vakarietiškoje mityboje vis vien neužtikrina organizmo poreikių. Tik tos tautos ar žmonės, kurie valgo daug žuvies, ruonio ar banginių mėsos, įskaitant ir jų riebalus, pvz. tradiciniai eskimai, gauna tinkamą vitamino D kiekį su maistu.

Suaugusiems rekomenduojama pusė vaikiškos vitamino D dozės – 200TV, o nėščiosioms ir žindyvėms – 400TV per dieną. Tačiau tyrimai povandeniniuose laivuose parodė, kad net 600 TV per dieną neužtikrino reikalingos cirkuliuojančio 25(OH)D koncentracijos.

Lietuvoje vitaminas D skiriamas kūdikiams nuo 2-4 savaitės, nepriklausomai, ar jie žindomi, ar maitinami dirbtinai. Vitamino D paros dozė -100-400 TV.

Žindydama ir besirūpindama savo kūdikio sveikata, mama neturėtų pamiršti rūpintis ir savo sveikata. Todėl, tardamasi su gydytoju apie vitamino D skyrimą vaikui, būtina pasitarti ir dėl vitamino D vartojimo pačiai mamai.

Šaltinis:

Carol L. Wagner, Sarah N. Taylor, Bruce W. Hollis. Does Vitamin D Make the World Go ‘Round’?

Breastfeeding Medicine. December 2008, 3(4): 239-250. doi:10.1089/bfm.2008.9984.

http://www.liebertonline.com/action/showMultipleAbstracts

Parengė Daiva Šniukaitė

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą