Laiškas naktinėjančioms mamoms

Sveikos, naktinėjančios Mamos.

Ramiai išgyventi dažną vaikų kėlimąsi naktimis man padėjo suvokimas, kad čia ne žindymas ir ne miegojimas kartu su vaikeliais skatina juos keltis taip dažnai. Tai patvirtino ir draugių, maitinančių mišinukais patirtis, kurių vaikai naktimis keldavosi po 8 kartus. Suvokiau, kad ir kaip stengčiausi, visų įmanomų dirgiklių negaliu pašalinti iš vaikų aplinkos, pvz., garsiai suūžusios mašinos, lojančio šuns, neišvaikysiu ir prabėgančių kačių. Taip pat ramino tokie gražūs kitų žmonių pastebėjimai, jog motinos miegas kitoks, kad ir 15 minučių naktinio miego mamai yra daug, kad viską pakeli kai labai, labai, labai myli, kad miegas dar ne viskas.

Taip dažnai keldamasi nešiojausi savyje tarsi savotišką naktinio gyvenimo paslaptį. Visuomet jaučiau, kad naktinis žindymas yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas mums trims ir, kad tenkindama vaikučių poreikius, kuriu jiems laimingesnę ateitį. Išties kūdikiai iš savo tėvų laukia besąlygiškos meilės ir tik ją gaudami jaučiasi laimingi. Po tokių naktelių stengdavausi pati numigti dieną kartu su vaikučiais, susiradau auklytę, kuri vaikus pietų miego metu nuo 10 mėnesių amžiaus pavežiodavo lauke; taip ramiai nusnūsdavau. Stengiausi, kiek įmanoma sumažinti buities darbus.

Skaičiau, kad Japonijoje, vaikai iki dviejų metų miega su mama, žindomi tiek, kiek nori, imami ant rankų kada tik to paprašo, beveik nesulaukia jokių draudimų iš savo tėvų. Japonai tiki, kad toks vaikas užaugs pakantus kitiems, o prisiminimai apie patirtą laisvę vaikystėje, padės ištvert gyvenimo sunkumus. Net nepastebėjau, kaip nuo vienerių metų ir trijų mėnesių amžiaus vaikučiai pradėjo keltis tik du ar tris kartus per naktį. Vieną mėnesį šią vasarą naktimis ėmė išmiegoti neprabudę.

Moteris yra apdovanota sugebėjimu laukti. Moterys laukiasi, laukia gimdymo, dažnai laukia menstruacijų arba laukia, kad jos neprasidėtų, laukia vyrų, laukia naktinio žindymo pabaigos, laukia, kada gi pagaliau tie vaikai užaugs, laukia anūkų, merginos tebelaukia princų ant baltų žirgų… Laukim, kantriai su meile, atjauta, teigiamai nusiteikusios. Čia juk mūsų jaunystė bėga brandos link. Nevadinkim savęs “soskėm”, tai tik veda į bevertį nusivylimą.

Visoms naktinėjančioms – kantrybės.

Mama Elena

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą