Rugpjūčio pamąstymai apie žindymą
Labai tikiuosi, kad laikmečiui pasunkėjus vis daugiau mamų pačios žindo savo gimusius kūdikius. Vadinasi, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tenka pripažinti, kad kuo žmonių ekonominė gyvenimo pusė aukštesniame lygyje, tuo mažiau mamų pasirenka natūralų vaiko maitinimą – žindymą pagal poreikį. Tuo daugiau mamų pasiduoda vartotojiškos visuomenės spaudimui greičiau pereiti į poros lovą, gyventi poros gyvenimą, grįžti į profesiją ir atpratinti vaiką nuo natūralių nuostabių dalykų. Kokie jie? Žindymas pagal poreikį ilgiau nei 6 mėnesius, miegojimas su kūdikiu kartu vienoje lovoje, dažnas vaiko ėmimas ant rankų ir pan.
Esu laiminga mama. Berniuko, kuriam rudenį bus trys metai. Dėkoju vaikui už visas dovanas, kurias gavau. Didžiausia dovana – tai mano motiniški instinktai, intuicija, pajautimas įvairių dalykų, kurie mane praturtino ir kaip moterį, ir kaip mamą, ir kaip psichologę. Nuo pat nėštumo pradžios buvau atvira visiems savo pojūčiams. Jie buvo nauji, įspūdingi, stiprūs. Norėjosi kurti aplink save grožį, norėjosi gražiai atrodyti, norėjosi matyti gražius gamtos vaizdus, norėjosi klausytis gražios muzikos. Grožis man buvo ir yra – darnoje, harmonijoje. Bėgau nuo destruktyvaus triukšmo, nežiūrėjau paviršutiniškų ar agresyvių vaizdų, nesiklausiau agresyvios informacijos. Saugojau save ir savo vaiką. Taip elgiausi nėštumo metu. Taip elgiausi ir pagimdžiusi savo stebuklą.
Esu dėkinga Daivai Šniukaitei už žindymo kursus, kurie man padovanojo nepakartojamą mamystę. Mano ir mano vaiko patyrimai, tarpusavio ryšys, akimis nematomi, neapčiuopiami energijų srautai nuvertė kai kurias psichologines teorijas apie vaikus, jų ryšį su mama, apie vaikų elgesį. Dabar matau, kiek daug neteisingų knygų prirašytų. Dabar matau, kaip klaidinamos jaunos mamos, kurios aklai pasitiki specialistais. Deja, bet labai dažnai skaitau įvairių sričių specialistų straipsnius, kuriuos norisi greičiau pamiršti. Nes juose vaiko ir mamos ryšys suniveliuojamas iki stimulo – reakcijos. Mamos, klausykimės savo širdies balso, jis visada sako tiesą. Net tuomet, kai būna labai baisu.
Visai neseniai internete perskaičiau: žindymas didina vaiko intelekto koeficientą keliais balais. Patiko vienos mamos komentaras: tai ką, jei mes iš mišinėlių, tai jau durnesnė karta? Žinoma, kad ne. Viskas yra kur kas sudėtingiau. Visų pirma, keliais balais didesnis koeficientas protinių gebėjimų kokybės nepakeičia. Jei IQ100 laikomas vidutiniu intelektu, tai ir IQ105 yra dar vidutinis. Kas norėtų išsamiau susipažinti su intelekto sąvoka, tikrai susiras internete informacijos. Arba tiesiog nepatingėkite užklausti psichologo, dirbančio mokykloje, darželyje ar Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Trumpai pasakysiu tik tiek. Intelekto koeficientas – tai nėra vienas stabilus skaičius. Tai tam tikras intervalas. Bet ir tai nėra taip svarbu. Nes pats intelektas – tai ne skaičius, o vaiko gebėjimai. Įvairių sričių gebėjimai ir jų deriniai.
Žindymas daro stebuklingą poveikį visai vaiko raidai. Man gaila jaunų mamų, kurios nenori pripažinti savo natūralių mamiškų jausmų, kylančių pagimdyto kūdikio atžvilgiu. Gailu stebėti, kai tipiškas vartotojiškas kelias yra laikomas geresniu, šaunesniu, naudingesniu. Taip motiniški instinktai yra užkasami giliai. Neilgai trunka, kai augantis vaikas į tai sureaguoja ir tėvai kreipiasi pagalbos pas psichologus, dėl jo nenormalaus elgesio ir kitų sunkumų. Kategoriški stimulo – reakcijos atstovai dar labiau sužaloja vaiko jautrią sielą. Kviečiu kuo greičiau sugrįžti prie natūralių mamystės ir tėvystės kelių. Vardan mūsų visų ateities. Paremkime vieni kitus. Kad būtų lengviau atsilaikyti prieš nenatūralų šių dienų gyvenimą su vaikais, kurį propaguoja dauguma. Lai mūsų mažuma būna stipri paskleisti gerąją pandemiją.
Tam, kad galėtume kažką pakeisti savo elgesyje, turime kai ką pripažinti. Labai didelį poveikį mamoms daro vyresnioji karta. Tai vyksta ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Suprantu, kai pavargusi, labiau emociškai išsekusi ką tik pagimdžiusi jauna mama nuleidžia rankas ir leidžia senelėms, tetoms, daktarėms viską padaryti „teisingai“. Taip vaikai gauna vandens anksčiau negu reikia. O gal net gliukozės. Taip vaikai išmetami iš šeimyninės lovos už medinių grotelių su pliušiniais žaislais. Taip žindoma kas tris valandas. Taip verkiantis kūdikis neimamas ant rankų iš baimės jį išlepinti. Pikta skaityti, kai net psichologai teigia apie kūdikiškas manipuliacijas. Atsipeikėkime. Vaikai ateina į pasaulį ne mūsų kankinti. Vaikai – tai mūsų džiaugsmas. Vaikai – tai mūsų mokytojai. Jau beveik pamiršome vaikų gerąsias prigimtines savybes. Vaikams tiek ne daug reikia. Ir kiekviena sveika mama gali jiems tai duoti.
Žindymas – tai savotiški vidiniai barteriniai mainai tarp mamos ir vaiko. Žindanti mama patenkina vaiko pagrindinius poreikius. Mama ne tik maitina kūdikį pagal jo individualų poreikį, bet ir glaudžia vaiką prie savęs. Nuolatinis kūniškas artumas padeda gimusiam vaikeliui saugiau jaustis, o tai teigiamai veikia jo pažintinę raidą. Mama už tai gauna daugiau vidinių resursų išgyventi nepatogumus. Ypač naktinis žindymas stimuliuoja prolaktino gamybą. Kuo daugiau prolaktino, tuo mamai geriau pavyksta „suorganizuoti“ savo nakties miegą. Žindančios mamos, kurios tai daro mielai, naktimis ilsisi. Apie mišinėliais maitinamus vaikus ir jų mamų nuovargį bei stresą galima būtų rašyti labai daug. Žindanti mama taip pat gauna pastiprinimo sau. Kai mama gali patenkinti vaiko poreikius, nuraminti jį prie krūties (kas yra vienas iš tinkamų kūdikių raminimo būdų), matyti jį saugų, patenkintą, mama jaučiasi stipri. Didėja jos pasitikėjimas savimi, atsiranda daugiau pasitikėjimo kūdikiu. Augant vaikui, dauguma sudėtingų situacijų yra sprendžiamos be didelio streso. Žindant kūdikį pagal poreikį stiprinami mamos instinktai, taip vadinamas širdies balsas, kuri labai praverčia kasdienybėje. Galima sakyti, kad žindant vystosi tiek mamos, tiek vaiko psichologinis atsparumas (angl. resilience). Tai savybė, kuri leidžia individams greičiau ir lengviau atsitiesti po įvairiausių negandų, pozityviau suvokti save ir pasaulį, kūrybingiau ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų, padeda labiau pasitikėti savimi ir suteikia daugiau šansų į sėkmingą gyvenimą. Juk to linkime savo vaikams ir to siekiame patys.
Apie žindymą yra labai daug mitų. Dažnai teigiama, kad žindymas kažkam kenkia. Žindymas nekenkia. Todėl netikėkite tais, kurie sako, jog žindomas vaikas naktį miega neramiai. O nežindomas miega ramiau. Miegojimo menas yra labai individualus. Kalbos raida, motorikos raida bei miego raida yra kiekvieno vaiko skirtinga. Todėl netikėkite, kad metų vaikas turi išmiegoti naktį neprabudęs. Tiesiog neskaitykite tokios klaidinančios informacijos. Įsiklausykite į savo vaiką. Jei vaikas nori naktį krūties, nesvarbu, ar jis alkanas, ar tik nusiraminti siekia – viskas gerai. Mes prie mylimųjų glaudžiamės taip pat ne visada tik sekso poreikio vedini. Kartais tenka girdėti, kad ilgalaikis žindymas kenkia vaiko ir mamos ryšiui. Tai – visiškas absurdas. Žindymas – tai maistas kūnui ir sielai. Vaikas auga. Jei tik mama sąmoninga, jautri vaiko augimui, žindymo nutraukimas bus labai neskausmingas abiem pusėm. Savo žindymo nutraukimo patirtį esu jau aprašiusi. Patikėkite, tai buvo pakeliamas laikotarpis ir vaikui, ir man. Kadangi mes esame žemės gyventojai, pavykti gali ir Jums.
Savo profesinę veiklą pradėjau jau nuo trečio sūnaus gyvenimo mėnesio. Mamos, kurios jaučia didelę baimę, išeidamos iš namų ir palikdamos vaiką, yra normalios mamos. Tai tiesiog stiprūs motiniški instinktai neleidžia per anksti išsiskirti su vaiku, kuriam mama yra gyvybiškai svarbi. Dirbau ne kiekvieną dieną, net ne kiekvieną savaitę. Tačiau tie išsiskyrimai buvo man labai skausmingi. Žindymas padėjo išlaikyti tą tvirtą ryšį tarp manęs ir vaiko. Po kiekvieno išsiskyrimo vaikas daugiau laiko praleisdavo prie krūties. Ir tai labai normalu. O naktinis miegas kartu po mano vedamų seminarų dienos buvo atgaiva mums abiem. Kiekvienam kūdikiui reikia tam tikros dozės saugumo. Kiekvienam skirtingos. Dar 2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacija savo pranešimuose pateikė žindymo naudą bei įvairius būdus, kaip galima žindymą suderinti su darbu. Skaitykite patikimą informaciją. Žindančią mamą gina ir įstatymai: turite teisę į savo pertraukėles. Nesiliaukite maitinti vaiko krūtimi dėl darbo. Pamatysite, koks neapsakomas saldus ramybės jausmas apims jus ir Jūsų kūdikį, kai vėl būsite šalia vienas kito. Dėl saugaus prisirišimo verta pasistengti. O būdų išsaugoti pieną krūtyse net ir dirbančiai mamai yra labai daug. Reikia tik suvokti to svarbą, noras savaime atsiras. Ir visuomet reikia paisyti savo motiniškų instinktų.
Viena klientė pasiguodė: palikau savo keleto mėnesių kūdikį mamai. Vos kelioms valandoms. Negalėjau daugiau išbūti svečiuose ir su vyru grįžome namo. Kas man yra? Jei ir Jums kyla panašios mintys, jausmai, nepaaiškinamos būsenos, kai esate ne šalia kūdikio – džiaukitės. Jūs esate normali mama. Ryšys tarp vaiko ir Jūsų neleidžia jo palikti ilgesniam laikui nei vaikas tai gali išgyventi be skausmo. Mamos, kurios važiuoja be savo kūdikių dviem savaitėms į Egiptą, ignoruoja savo motiniškus instinktus, savo natūralią prigimtį. Vadinasi ignoruoja ir kūdikio natūralius poreikius. Vadinasi ignoruoja dalelę savojo Aš. Aš joms labai linkiu nebijoti savo motinystės.
Liūdna, kad daugumos tėvų ir mamų galvose gyvena mintis, kad ilgai žindyti savo vaiką yra iškrypėliška. Žindymas tapatinamas su kažkuo seksualaus. Tačiau žindymas susijęs su prigimtiniu seksualumu. Jei moterys šlykštėtųsi žindymu ar išgyventų nemalonias būsenas žindymo metu, mes jau seniai būtume išmirę. Jei ilgalaikis žindymas iš tiesų būtų psichinių sutrikimų priežastis, pagalvokime, kur gyventų daugiausia žmonių su psichiniais sunkumais ir sutrikimais? Tikrai ne civilizuotose vakarų šalyse. Psichologai ir psichiatrai jau seniai būtų likę be darbo. Apsidairykime – stebime kitokią situaciją. Tyrėjai tvirtina, kad žindymas gelbsti ir nuo alkoholizmo. Tuo net neabejoju. Mama, kuri paiso savo motiniškų instinktų, nevartos alkoholio, nes bijos pakenkti savo kūdikiui. Taigi, mūsų vaikai iš tiesų mus gali priversti pakeisti savo gyvenimo būdą. Nes vaikai nuo gimimo nemoka norėti blogų dalykų. Jie išmoksta to vėliau. O mums reikia išmokti pasitikėti savo vaikų natūraliais poreikiais. Mano sūnus taip pat girdėjo frazes: „Toks didelis, o dar krūtį mamos imi, kaip tau negėda“. Nesibarsi gi su visu pasauliu… Net ir trimečio vaiko žindymas yra normalus reiškinys. Kartą išgirdau pasakymą, kad savo vaiką bučiuoti į lupas yra taip pat nenormalu, nes tėvai gali bučiuoti į žandą, į kaktą. Į lūpas bučiuoja mylimi partneriai. Dieve, kokių dar dalykų prisigalvos žmonės, kad tik greičiau atitrauktų nuo mamų tuos bejėgius stebuklėlius, kad tik greičiau jie užaugtų, kad tik greičiau taptų savarankiški? Ir kiek daug tėvų bijo, kad gal meilės ir švelnumo savo vaikui duoda per daug. Įsiklausykime į klausimą: ar aš per daug myliu? Kaip tai įmanoma? Per daug meilės nebūna. Tačiau vadinkime viską savo vardais. Jei mama lepina vaiką, tai – ne meilė. O lepinimas. Jei mama nusileidžia vaikui – tai ne meilė. O lengvabūdiškumas. Kai mama išlaiko jautrumą savo augančiam vaikui, atsiranda pajautimas – jau gana. Arba vaikas natūraliai nepaprašo krūties. Tokioje situacijoje žindymo nutraukimas yra labai neskausmingas abiem pusėm. Ir neskaitykite tų knygų, kuriose parašyta, kad metų sulaukęs vaikas jau turėtų lengvai atprasti nuo mamos krūties. Jos meluoja. Mamos krūtis vaikui – tai ne įprotis. Tai vaiko ramybės, saugumo šaltinis. Tai vaiko alkio ir troškulio malšinimo priemonė. Tai vaiko nusiraminimo būdas. Tai prieglobstis vaikui nuo svetimo pasaulio. Kai tik mažyliai galės saugiai jaustis be mamos krūties, žindymo nutraukimas įvyks darnoje.
Kopenhagos mokslininkai nustatė, jog vaikai, kurie buvo žindomi tik trumpą laiką, su 50 procentų didesne rizika suaugusiame amžiuje tampa priklausomi nuo alkoholio. Tyrėjai numano, kad tai vyksta dėl ankstyvojoje vaikystėje nepatenkinto kūniško ir dvasinio artumo. O kur dar visa stebuklinga gyvojo pieno sudėtis ir jos geroji įtaka vaikeliui.
Galima būtų dar daug prirašyti apie teigiamą žindymo poveikį. Apeliuoju į suaugusiųjų žmonių, būsimų ir esamų tėvų sąmoningumą. Nepasilikite su seniai pasenusiais mitais. Būkite pažangūs tėvai. Pasirūpinkite savo ir savo vaikų gerove. Kas ieško faktų, tas randa. Kas nori likti su bobučių išmislais – su jais ir lieka. Linkiu sau ir visiems – klausykimės savo širdies balso ir gyvenkime su vaikais meilėje.
Laiminga 3 metų berniuko mama,
Turinti ilgalaikio žindymo patirtį,
Tėvų ir vaikų santykių psichologė
Ramunė Želionienė
http://pagalbaseimai.blogspot.com
http://vaikopasaulis.blogspot.com
