Žindymo savaitei paminėti: “Mama-mamai savanorystė: jau 10 metų Lietuvoje”

Savanorės Mama – mamai: jau 10 metų Lietuvoje

Žindymo tema Lietuvoje išlieka aktuali: žindymas vis dar apgaubtas mitais ir neteisingomis nuostatomis, žindančios mamos ne visada sulaukia paramos, o sutrikusi visuomenė nežino, kaip reaguoti į prekybos centre ar Seime žindomus kūdikius. 2010 metų tyrimų ataskaitoje JAV mokslininkai konstatavo: dėl mažėjančio žindomų kūdikių skaičiaus šalis kasmet praranda 13 milijardų dolerių! Lietuva taip pat ne išimtis – žindomų vaikų skaičius leistų sutaupyti nemažą dalį biudžeto lėšų, kurios skiriamos sveikatos priežiūros įstaigų išlaikymui ir ligų gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF ataskaitose teigiama, jog žindymo palaikymas yra pati efektyviausia ir pigiausia priemonė vaikų ligų prevencijai!

Daugybė mokslinių tyrimų pagrindžia žindymo naudą mamos ir vaiko sveikatai. Apie žindymo ekonominę naudą Lietuvoje jau buvo rašyta, tačiau ši sritis nesulaukia pakankamo šalies žinybų dėmesio, o Mama-mamai savanorės, 10 metų pašventusios konsultacijoms, darbuojasi vienos. Žindymo skatinimo veikla užsiimanti organizacija „Pradžių pradžia“ mano, jog tokia nepalanki situacija Lietuvoje susiklostė dėl to, kad mes neturime vieningos žindymo politikos, kuri būtų keliama valstybės lygiu. Kad žindymu verta rūpintis, įrodo Skandinavijos, JAV ir kitų šalių praktika bei paskaičiavimai.

Ne pelno organizacijos „Pradžių pradžia“ veiklos apžvalga ir konsultančių ilgametis triūsas patvirtina Lietuvos Prezidentės išsakytą nuostatą: „Mums visiems reikia išmokti mažiau skųstis, o daugiau dirbti“.

Iš tiesų, tokia bendruomeninė iniciatyva ir savanorystės reiškinys nėra nauji. Pasaulyje veikia daugybė analogiškų Mama-mamai grupių ir jas vienijančių organizacijų. Lietuvoje Mama-mamai konsultantėmis gali tapti moterys, turinčios asmeninės žindymo patirties, išklausiusios specialius kursus, gebančios vadovauti grupei, išklausyti ir suteikti reikiamą informaciją kitoms moterims. Moterų, kurios jau tapo konsultantėmis ir sukaupė daug patirties, mintys išties įdomios:

Mama Virgilija, 3 vaikų mama, ikimokyklinio ugdymo specialistė: Tampi mama ir supranti, kad nebenori būti kažkam patogi.

„Gimdyvės aplinka nėra palanki žindymui. Raginimai primaitinti mišinėliais, duoti čiulptuką ar girdyti arbatėlėmis trikdo išimtinai žindyti nusiteikusią mamą. Dažnai iš gimdymo namų grįžusią šeimą supa nepalanki aplinka: nežindžiusios draugės, taip pat nežindžiusios anyta ir mama, netolerantiški arba neturintys pakankamai žinių vizituojantys medikai.

Žindymo pradžia gimdymo namuose retai būna palanki. Mokslo tyrimais įrodytas, bet Lietuvoje mažai gvildentas ryšys tarp žindymo ir gimdymo. Pirmų savaičių po gimdymo sunkumai gali būti medikamentinio gimdymo pasekmė. Cezario operacija, skatinamieji ir nuskausminantys vaistai gali lemti naujagimio vangumą, nenorą žįsti, krūties atsisakymą, o gimdyvė jau 2–3 parą po gimdymo patirs kritines krūtų būkles.

Žindymas vis dar apgaubtas mitais ir stereotipais. Labiausiai trūksta informacijos apie atjunkymą. PSO duomenimis ir mokslo tyrimais pagrįsta rekomendacija – žindyti vaiką iki 2 metų ir ilgiau, kol mažylis pats atsisakys. Lietuvoje dar labai mažai mamų natūraliai ir be jokio spaudimo atjunko vaikus. Dažniausiai tai vyksta prieš vaikų norą: mama išeina miegoti į kitą kambarį, griežtai nutraukia žindymą, išvažiuoja kur nors kelioms dienoms, pasiūlo čiulptuką, buteliuką. Žindymui nutraukti apstu argumentų, vienas populiariausių, kad vaikas esą ramiau miegos, nes nebeieškos nusiraminimo prie krūties. Tačiau turime suprasti, jog verkdamas, norėdamas dažniau žįsti, vaikas siunčia signalus. Jei į vaiko signalus mama nereaguoja, jis tiesiog nustoja juos siųsti. Mūsų vaikai yra unikalios būtybės, kaip ir visi homo sapiens jie sugeba prisitaikyti. Mes, ikimokyklinio ugdymo specialistai pastebime, jog daugėja tokių „prisitaikiusių“ vaikų, kurie atėję į darželį, atsipalaiduoja ir tarsi grįžta į tą vaikystės etapą, iš kurio buvo ne savo valia išvaryti. Pavyzdžiui, kol bendraamžiai vedžioja pirmąsias raides, toks vaikas gali gulėti ar suptis embriono pozoje su pirštuku burnoje.

Priemonių ir metodų kaip atjunkyti – gausybė, tačiau retai kur rasite informacijos, kad atjunkymo pabaigoje motinos pieno sudėtis tampa artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija ir apsauga vaikui, kurią suteikia motina Gamta, palydėdama mažylį savarankiško gyvenimo link. O ar daug kas gali motyvuoti pasimetusią mamą, kaip tęsti žindymą, išspręsti jos problemas? Ar kas kalba, kaip sunku pačiai mamai, ne vien kūdikiui, gedėti po priešlaikinio nujunkymo?

Jaunai mamai tenka spręsti dilemą: paklusti aplinkinių spaudimui, ar įsiklausyti į vaiką ir savo intuiciją. Tampi mama ir supranti, kad nebenori būti kažkam patogi. Ilgą žindymą ir gražią motinystę laimi tos motinos, kurios nebijo atrodyti negražiai ar nepatogiai prieš aplinkinius.“

Mama Asta, 2 vaikų mama, visuomenės sveikatos priežiūros studentė: Žindymo palaikymas JAV ir Lietuvoje kardinaliai skiriasi.

„Turiu patirties ir galimybę palyginti, kaip žindymu rūpinamasi JAV ir Lietuvoje. Manau, kad žindymo sėkmę lemia 3 pagrindiniai veiksniai: motinos motyvacija, sveikatos priežiūros įstaigų pagalba žindyvei ir visuomenės palaikymas. JAV šie veiksniai vystosi apylygiai, o štai Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema šiuo požiūriu yra visiškai apleista.

Konsultuojant mamas, susidaro gan niūrus paveikslas. Matyti, kad didžiausia žala žindymui padaroma jau pačioje pradžioje, gimdymo namuose: naujagimiui ir gimdyvei gulint kartu, nepasidomima, kodėl vaikas ištisai miega, motinoms nesuteikiama paprastos informacijos, o per 3 paras, praleistas gimdymo namuose, niekas iš personalo taip ir nepasižiūri, ar teisingai kūdikis apžioja krūtį, ar taisyklinga žindymo padėtis. Dėl netaisyklingos padėties atsiranda ankstyvos spenelių traumos, po kurių mamos nebenori žindyti.

Galima būtų pastiprinti žindymo pozicijas Lietuvoje, įtraukiant žindymo ir laktacijos temas į visų būsimų medikų ruošimą. Šios temos aktualios ne tik ginekologijos ir akušerijos specialistams. Stomatologams trūksta žinių interpretuojant žindomų vaikų karieso, trumpo liežuvio pasaitėlio problemas, pediatrus pakeičiantys šeimos gydytojai neturi reikiamų žinių apie laktaciją, žindymą ir kūdikio svorio priaugimą, o alergologams ir visiems kitiems vaikų sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių ne tik apie žindymą, bet ir elementarios tolerancijos.

Akivaizdu, jog palaikymo grupės mama-mamai dabar ypač reikalingos. Konsultuodama matau, kad ne žinių ar problemų sprendimo reikia žindančioms mamoms, bet paprasto palaikymo. Užtenka išklausyti mamos nuogąstavimus, pasikalbėti keletą minučių ir mamos požiūris į problemą ima keistis. Kai kurios mamos jau pokalbio pradžioje atvirai pasisako, skambinančios sunkią minutę ir norinčios ne informacijos, o palaikymo ir padrąsinančių žodžių, nes nori apginti savo poziciją prieš artimuosius, draugus, pediatrus“.

Mama Daiva, 3 vaikų mama, medikė, tarptautinė žindymo ir laktacijos valdymo konsultantė: Poliklinikose vyksta žindymo motyvacijos žlugdymas.

„Mamos kreipiasi į žindymo konsultantus įvairiais klausimais, keletas jų nuolat kartojasi – tai krūtų būklės („nugriaužti“ speneliai, mastitas) ir neteisingas priaugto kūdikio svorio interpretavimas. Matau, kad medikams labai trūksta tolerancijos ir supratimo, kad pagimdžiusios mamos dėl hormonų pokyčių yra labai jautrios, todėl net intonacija ir žodžių parinkimas yra svarbūs. Tarkim, gydytojo pasakymas, jog kūdikis priaugo „tik 500 g“ arba „net 500 g“ gali būti lemtingas mamos nusiteikimui tęsti žindymą.

Medikas visada yra autoritetas, jo nurodymų mama laikosi, tačiau Lietuvoje jau klostosi situacija, kai mamos yra labiau apsiskaičiusios ir turi svaresnių, mokslo įrodytų žinių nei jas aptarnaujantys apylinkės medikai. Šiems ypač būdingas noras apsidrausti: jei kūdikis mažiau priaugo svorio, vietoje paskatinimo dažniau žindyti mamai pasiūloma primaitinti vaiką mišinėliais. Kitas medikų apsidraudimo pavyzdys – vaistai žindyvei: preparato anotacijoje dažniausiai būna parašyta, kad žindyvei vartoti negalima, tad medikai eina lengviausiu keliu siūlydami nutraukti žindymą. Tačiau daugeliu atveju pasidomėjus vaisto veikimu paaiškėja, jog jis yra suderinamas su žindymu. Kartais užtektų pasidomėti, kokio amžiaus žindomas vaikas: tarkim, vyresni nei 1 metų vaikai žinda rečiau, tad tarpuose tarp maitinimų vaistą vartoti galima. Pagaliau ir vaisto vartojimo trukmė yra svarbi – jei vaistai paskirti vartoti 5 dienas, žindanti mama gali periodiškai nusitraukinėti pieną, taip išsaugodama laktaciją, o vėliau vėl tęsti žindymą. Tačiau tokio paaiškinimo iš medikų žindyvės negauna, todėl vaisto paskyrimas dažnai tampa verdiktu nutaukti žindymą.

Klostosi gan paradoksali situacija – mamos ieško informacijos, šviečiasi, dalinasi patirtimi ir sukaupia daugiau žinių ir argumentų nei medikai. Tai teikia viltį, kad medikų stovykloje bus pokyčių ir galimybė tobulėti bus išnaudota.

Mama mamai neatlieka sveikatos priežiūros profesionalų funkcijos, tačiau būdamos arti mamos, patyrusios panašias situacijas, jos sugeba daugeliui žindančių moterų sustiprinti pasitikėjimą savimi. Todėl medikų ir mama mamai grupių bendradarbiavimas turėtų atnešti gerų rezultatų.“

Mama Rasa, 3 vaikų mama, vadybininkė: Žmogus – žiauriausias žinduolis savo vaikams.

„Visi motinystės etapai yra ganėtinai komercializuoti: nėštumas – dėl kraitelio pasiūlos, gimdymas – dėl medikų siūlomų lengvinančių priemonių, vaiko auginimas – dėl maitinimo, ankstyvojo ugdymo ir kt. priemonių.

Nėštumo metu mamos susitelkia į kraitelio pirkimą ir gimdymą, o pagimdžius vaikelį jau tampa užimtomis 24 valandas per parą, tad nežino, nei kur rasti informacijos apie žindymą, nei turi tam laiko. Po gimdymo susidūrus su žindymo sunkumais ne viena mama pasiduoda komercinių struktūrų įtakai: perka pieno pakaitus, buteliukus, čiulptukus, konsultuojasi mišinių platintojų įsteigtais nemokamais telefonais. Net „šeimų draugais“ save laikantys žurnalai publikuoja nežindymo istorijas su neteisingai situacijas komentuojančiais specialistais, o tokias rubrikas dosniai remia pieno mišinių platintojai.

Visada sakiau ir sakysiu, kad žindymui nieko nereikia – tik mamos ir vaiko. Visi iš anksto nupirkti pientraukiai, antspeniai, buteliukai, čiulptukai – nereikalingos išlaidos. Juk neperkame ramentų eidami į čiuožyklą! Dauguma šių pagalbinių priemonių lengvina pasekmes, bet nešalina problemos priežasties, tad ne tik nepadeda, bet ilgainiui ir apsunkina žindymą. Iš anksto nupirkta mišinio pakuotė visada kels pagundą ją panaudoti.

Konsultuodama pastebėjau, kad mamos retai kada supranta, kur yra problemos priežastis. Dažnai vis tik koncentruojasi į pasekmės šalinimą: štai nusprendė, kad trūksta pieno – griebiasi mišinio, per ilgai žinda – siūlo čiulptuką, vaikelis nepasituštino – ieško vidurius laisvinančių priemonių, nemiega ir verkia – vėl siūlo čiulptuką. Tokia jau motinos Gamtos taisyklė: rečiau stimuliuojamos krūtys siunčia signalus hormonų sistemai, kad pieno gamybą reikia mažinti, tad įsiterpus buteliukui ir čiulptukui, mamos pienelio natūraliai ima mažėti. Mamos turėtų gerai pagalvoti prieš siūlydamos buteliukus ir čiulptukus: ką alkanas vaikas stimuliuos, krūtį ar guminį pakaitą?

Motinystę „lengvinančios“ priemonės kėsinasi į mamos ir vaiko artumą. Dauguma daiktų, kurie tarsi skirti palengvinti motinystės naštą, vis tik veikia destruktyviai. Štai pažiūrėjus į mažylio kraitelio „būtinų“ daiktų sąrašą, ten rasime ne tik vėžimėlį ir mašinos kėdutę, bet ir vibruojančias sūpynes, maitinimo kėdutę, lovytę su melodijomis, lavinimo kilimėlį, šokliukus, vaikštynes ir pan. Žiūrėdama į taip „aprūpintus“ vaikus, vis pagalvoju, kad žmogus – žiauriausias žinduolis savo vaikams. Tuo metu, kai kūdikiui reikia neišblaškyto mamos dėmesio ir šilto fizinio kontakto, jis guli ant lavinimo kilimėlio, kratomas vežime arba migdosi elektroninių melodijų ir skirtingų supimo greičių prikimštoje lovytėje. Kūdikystėje formuojasi saugus prieraišumas, tad artimas fizinis kontaktas su mama turi lemiamą reikšmę vaiko savarankiškumui. Žindymas tai neginčijamai suteikia. Moksliniai tyrimai atskleidžia gana paradoksalią situaciją, kai savo laiku ilgai žindyti ir ant rankų nešioti kūdikiai tampa savarankiškesni nei ypač anksti „lavinti“ ir „ugdyti“ vaikai. Jau keleri metai stebime tendenciją Lietuvoje: sunerimusios mamos skambina dėl staiga ypač padažnėjusio žindymo naktį. Tačiau žindymas šiuo atveju – tai tik kūdikio instinktyviai pasirinkta gelbėjimosi priemonė. Tikroji priežastis gali būti, pavyzdžiui, nuo 4 mėnesių amžiaus pradėta lankyti muzikos mokyklėlė. O naktiniu žindymu vaikas ramina savo nebrandžią ir išdirgintą nervų sistemą. Motinystė – sugebėjimas būti šalia vaiko. Neskubant ir neskubinant.“

Daiva Šniukaitė, VšĮ „Pradžių pradžia“ steigėja, konsultantė: Ne pinigų reikia, o daugiau bendradarbiavimo.

„2001 metais baigusi La Leche League International (LLLI) žindyvių savitarpio pagalbos grupių administratorių mokymus, siekiu, kad grupelės Mama-mamai steigtųsi ir plėtųsi tinkama linkme ir lygiu. Koordinuojant svarbu užtikrinti, kad tai nebūtų tik grupelės moterų „pasiplepėjimai“ ir subjektyviai interpretuojamos žindymo situacijos. Todėl saugome vardą Mama-mamai, o grupių vadoves ne tik atrenkame ir apmokome, bet ir keliame reikalavimą nuolat gilinti žinais. Kad ir kaip žiūrėtume į žindymo palaikymą, visa tai sudaro individualūs atvejai, reikalaujantys betarpiškumo ir šiltesnio kontakto, todėl konsultantų Mama-mamai turime beveik visuose Lietuvos rajonuose ir jų skaičių bei kvalifikaciją nuolat auginame. Visą Lietuvą apimantis konsultantų tinklas – ne vienerių metų darbas. Viena kitą gerai pažįstame, nors kai kurios konsultantės yra medikės, bet turime gražią tradiciją prie vardo pridėti titulą „Mama“: mama Aldona, mama Jolanta, mama Jūratė… Ne visų konsultančių telefonus skelbiame, kai kurios atsakinėja į klausimus tik raštu arba konsultuoja tik tam tikrais žindymo klausimais. Pasitaiko, kad laikinai nutraukia savanorystę – gimdo, mokosi, augina vaikus, dirba. Besikreipiančios mamos visuomet gali likti anonimais, o tai leidžia būti atviresnėms.

Esame šalis, neturinti didelių išteklių, todėl turėtume daugiau domėtis kitų šalių patirtimi. Mama-mamai visame Pasaulyje pripažįstama kaip pati pigiausia ir efektyviausia žindymo skatinimo priemonė. Žindymui palaikyti Lietuvoje ne pinigų trūksta, bet paprasto bendradarbiavimo tarp institucijų ir vietos bendruomenės. Tarkim savivaldybės, seniūnijos ar poliklinikos galėtų leisti naudotis savo patalpomis, juolab kad daugelis šių institucijų vakarais ištuštėja, tad nedarbo laiku jose galėtų rinktis mamų grupelės. Tiek nedaug reikia, kad vieni kitiems padėtume.“

Rasa Siudikienė

Parengta pagal:

Study: Lack of breastfeeding costs lives, billions of dollars Miriam Falco, CNN Medical News Managing Editor. http://edition.cnn.com/2010/HEALTH/04/05/breastfeeding.costs/index.html
Ar žindymas Lietuvoje svarbus ekonominiu požiūriu? http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-04-23-rasa-padrieziene-ar-zindymas-lietuvoje-svarbus-ekonominiu-poziuriu/14293
Pasaulio mokslininkai apie žindymą: http://www.pradzia.org/taxonomy/term/30
Konsultacijos Mama-mamai:

http://www.pradzia.org/mama-mamai-grupes-mamos-savanores

http://www.pradzia.org/uzduokite-klausima-konsultantei

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą