Žindymo problemos pirmomis savaitėmis

Naujagimio žindymo dažnis ir trukmė

Dauguma naujagimių (iki 4 sav. amžiaus) vidutiniškai žįsta nuo 8 iki 12 kartų per 24 valandas. Kai kurie naujagimiai žįsta rečiau, kiti – dažniau. Rečiau ar dažniau žindomas naujagimis – nėra problema, tol, kol nėra mitybos nepakankamumo požymių (mažiau nei 6 šlapios sauskelnės/per parą, mažiau nei 2 tuštinimaisi per parą (naujagimiui, ne kūdikui!), mažiau nei 500g svorio priaugimas per mėnesį). Kiekvienos dienos naujagimio maitinimosi ir miego „grafikas“ gali skirtis ir keistis mažyliui augant. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai gali „dažninti“ žindymą, ypač vakarais ir taip pat ilginti tarpus tarp maitinimų. Dauguma kūdikių nesitenkina reguliariu kas 2-3 valandas žindymu, ko dažnai jauni tėveliai tikisi. Kai kurie kūdikiai maitinasi reguliariai, tačiau žindymo trukmė dažnai kinta.

Kūdikiui augant, auga kartu ir jo skrandukas, tada dažniausiai nereguliariai maitinęsi kūdikiai, pradeda žįsti rečiau ir reguliariau. Kita vetus, naujagimiai yra „miegaliai“, tad pabudę, nori žįsti dažniau. Žindymo trukmė priklauso nuo kūdikio amžiaus, apetito, asmenybės bruožų. Jei kūdikis yra nelabai išalkęs, jis žįs trumpai, kadangi vieno maitinimo eigoje, pienukas „riebėja“. Tačiau kitą maitinimą, jis gali „atsigriebti iki paskutinio lašo“ ir žįsti ilgai. Kitos dažno žindymo priežastys yra stiprus naujagimio čiulpimo refleksas, kurį padovanojo mama Gamta, tam kad užtikrintų mažylio mitybą. Be to, atėjęs į visai kitokį pasaulį, mažylis nori jaustis taip gerai, kaip jam buvo esant mamos gimdoje: girdėjosi mamytės širdies plakimas, buvo gal kiek ankšta, bet jauku. Tad dar ir netrumpai, kūdikis norės būti priglaustas prie mamos krūtinės, o vėliau ir žvelgti pasitikėjimo kupinu žvilgsniu į svarbiausią žmogų pasaulyje. Tad dažnas kūdikis, paguldytas į lovytę, kur daug erdvės ir mama toli, pradeda verkti, norėdamas sugrįžti prie mamos krūties.

Visiems jauniems tėveliams pravartu prisiminti, kad iki gimimo būdamas mamos įsčiose vaikelis maitinosi per virkštelę, t.y. 24 val. per parą, tad visai natūralu, jog tik užgimusiam naujagimiui reikia laiko sustiprėti, prisitaikyti prie naujų salygų ir susikurti savo maitinimosi rėžimą.

Be to, skiriami žindymo „spurtai“ (augimo šuoliai) – tai laikotarpiai, kai staiga kūdikis pradeda reikalauti dažniau žįsti, t.y. dažniausiai 2-3-čią gyvenimo savaitę, 6-tą savaitę, 8-tą savaitę ir 3 mėnesių amžiaus. Taip kūdikis „paruošia“ mamos organizmą gaminti daugiau pieno, kadangi artėja spartus augimo šuolis, mažylis auga ir jo poreikiai kartu su skranduko tūriu didėja. Trumpi ir dažni intensyvaus žindymo epizodai, duoda mamos organizmui papildomą „signalą“, vėliau užtikrinantį padidėjusius mažylio poreikius.

Svorio augimas

Normalus svorio priaugimas pirmaisiais 3 mėnesiais – nuo 113 iki 226g per savaitę.

SVARBU: Svorio priaugimas matuojamas nuo mažiausio svorio buvusio po gimimo, o ne nuo gimimo svorio, kadangi po gimimo naujagimis dar svorio netenka, vėliau priauga.

Vis dar pasitaiko situacijų, kuomet kūdikio svorio priaugimas interpretuojamas neteisingai, pavyzdžiui:

Vaikutis gimė 3 kg 500 g.

Gimdymo namuose svoris nukrito iki 3 kg 200 g.

Po mėnesio vaikutis sveria 3 kg 800 g.

Klausimas: kiek svorio vaikutis priaugo per pirmąjį mėnesį?

Kai kurie pediatrai sakytų , jog priaugo “tik 300 g”, ir sukeltų abejones mamos sugebėjimu žindyti. Tačiau iš tiesų vaikutis priaugo visus 600 g, juk žindydama mama turėjo “uždirbti” tiek nukritusį, tiek naujai priaugtą svorį!

Kaip pažadinti kūdikį?

Stenkitės kūdikį žadinti „lengvo“ miego stadijoje, kai stebimi greiti akių obuolių judesiai, rankų ar kojų judesiai, čiulpimo/lūpų judesiai, mimikos pokyčiai. Šviesa turėtų būti kambaryje blanki, kadangi ryški šviesa skatina užmerkti akytes. Nuklokite. Nurenkite mažylį tik iki sauskelnių. Čiulpimo aktyvumas sumažėja esant 27C temperatūrai. Pakalbinkite kūdikį, padainuokite, pasistenkite užmegzti akių kontaktą. Laikykite kūdikį vertikalioje-stovimoje pozicijoje. Švelniai pasodinkite mažylį, prilaikydama galvą, pečius, liemenį, lenkite link šlaunų. Nelenkite per liemenį! Paplekšnokit, patrinkite, pirštų galiukais kūdikio nugarytę, rankas, pėdas.

Pakeiskite sauskelnes. Pajudinkite kojytes, rankytes tarsi žaistumėt „katučiu“. Nušluostykite kaktą su drėgnu, vėsiu audėklu. Piršto galiuku pavedžiokite per kūdikio lūpas. Išspauskite pieno ant kūdikio lūpų. Maitindama, stenkitės išlaikyti kūdikio dėmesį.

„Nugraužti“ speneliai

Neretai, mama skundžiasi jautriais, skausmingais, „nugraužtais“ speneliais. Tai laikoma normalia būkle pirmosiomis 2-4 dienomis. Skausmingumas, kuris tęsiasi ilgiau ir intensyvėja, rodo, jog tam yra rimtesnė priežastis. Dažniausia „nugraužtų“ spenelių priežastis yra neteisingas vaiko priglaudimas prie krūties, kai vaikelis čiulpia spenelį kaip čiulptuką. Kūdikis turi gerai apžioti spenelį supančią areolę (tamsesnį laukelį), apatinė vaiko lūpa turi būti atversta, nosis ir smakriukas liesti krūtį. Esant pažeistiems speneliams, pirmiausia reikėtų užtikrinti tinkamą vaikelio pridėjimą prie krūties, tarp maitinimų patepti juos išspaustu pieneliu ir leisti išdžiūti, daryti „oro vonias“ krūtims, sunkesniais atvejais naudoti kremus, sudėtyje turinčius tik 100% lanolino (Lansinoh, Medela Purelan, Ardo Golden Cream).

Antspeniai

Antspeniai neapsaugo spenelių nuo „nugraužimo“, jautrumo, skausmingumo, ir nepašalina pastarųjų bėdų priežasties. Dažnai susiklosto situacija, kuomet gimdymo namų personalas vietoje žindymo padėties ir teisingo apžiojimo pakoregavimo, pasirenka eiti lengvesniu keliu – pasiūlo mamoms antspenius. Vėliau, mamai grįžus namo ir norint tęsti žindymą be antspenių, ji susiduria su kita problema – vaikas nebenori imti mamos krūties be antspenio. Praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet mama patiria nepatogumus dėl antspenių – tai nenatūralu, su antspeniais nesmagu žindyti viešose vietose, antspenius reikia papildomai prižiūrėti, guminiuose antspeniuose lengvai veisiasi Candida grybelis, mažėja žindymo suteikiamas komfortas ir pan.

„Guzas“ ir masažas

Dažniausiai žindančios mamos krūtyje randamas „guzas“ – tai užsikimšęs krūties pieno latakas dėl vietinio pieno sąstovio. Manoma, kad būklė susidaro dėl sutirštėjusio priešpienio, kuris suformuoja kamštį, tačiau gali atsirasti ir dėl nepakankamo pieno pašalinimo iš dalies krūties, pvz. esant netinkamam kūdikio pridėjimui prie krūties. Simptomai: skausminga vienos krūties kokia nors vieta (skiltis), odos paviršius virš skilties paraudęs, moteris dažniausiai nekarščiuoja ir gerai jaučiasi. Tačiau sunkesniais atvejais pakyla kūno temperatūra, skauda arba guzo vietą, arba visą krūtį, kylant temperatūrai blogėja ir bendra moters savijauta. Gydant būtina pagerinti pieno ištraukimą iš krūties:

1. Užtikrinkite, kad maitinimo padėtis būtų teisinga ir kūdikis būtų tinkamai pridėtas prie krūties.

2. Prieš pat žindant gerai pašildykite skaudamą krūties vietą (tik saugokitės krūties odos nudeginimo!) – pieno nutekėjimui pagerinti.

3. Pasirinkite tokią žindymo padėtį, kad naujagimio smakras liestų paveiktą krūties dalį, kad apatinio žandikaulio judesiai pagerintų pieno ištuštinimą iš šios dalies.

4. Maitinant, gali padėti spaudžiamas masažas gulsčiu nykščiu, braukiant nuo guzo spenelio link. Tai turi būti daroma švelniai, nes kai yra krūties audinio uždegimas, kartais masažas gali pridaryti žalos.

5. Iš karto po maitinimo rekomenduojamas šaltas kompresas apie 15-20 min. trukmės – uždegimui mažinti.

6. Venkite veržiančių rūbų, kurie gali trukdyti pienui tekėti iš krūties.

7. Žindykite taip ilgai ir taip dažnai, kiek naujagimis nori, be jokių apribojimų.

Jūratė Olševskaitė, medicinos gydytoja, IBCLC

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą