Išimtinis žindymas apsaugo vaikus nuo daugelio ligų: sumažina vaikų mirtingumą nuo diarėjos ir elektrolitų sutrikimus [1]; palyginus išimtinai žindomus vaikus su visai nežindomais, rizika susirgti diarėja jiems padidėja 82 proc. [2], vaikams, kurie nebuvo žindyti iš krūties, rizika susirgti pneumonija buvo septyniolika kartų didesnė negu tiems, kurie buvo vien žindomi motinos pienu. Ši reliatyvi rizika vaikams iki 3 mėnesių amžiaus buvo 61 proc., vėliau sumažėjanti iki 10proc. Kieto maisto įvedimas susijęs su santykine rizika –13.4 proc. visiems vaikams ir 17.5 proc.vaikams iki 3 mėnesių amžiaus [3]. Lietuvoje viename iš tyrimų buvo atkreiptas dėmesys į kūdikių sergamumą (2003). Analizuojant 0–12 mėn. kūdikių sergamumą, nustatyta, kad maitintiems išimtinai motinos pienu, ūminės infekcinės ligos – konjunktyvitai, piodermijos, diarėjos, otitai, ŪVRI, pneumonijos ir kt., alerginės būklės diagnozuotos 20,2 iš 100 kūdikių. Kūdikių, maitintų motinos pienu ir jų pakaitalais šis rodiklis – 34,6 proc., o maitintų tik motinos pieno pakaitalais – 40,3 poc. Susirgimų skaičius 100-ui kūdikių atitinkamuose grupėse – 37,7 – 56,9 – 81,1 proc. [4].
Nors mokslininkai akcentuoja, kad pirmuosius 5–6 kūdikio gyvenimo mėnesius instinktas yra čiulpti, o ne valgyti ir kad tai – žindymo periodas [5], tačiau nemažai mamų nesilaiko išimtinio žindymo ribų ir maistą pradeda duoti anksčiau. Naujagimius ir kūdikius pagal maitinimo metodą galima skirti į tris grupes: išimtinai žindomus – kūdikis gauna tik motinos pieną; nežindomus – tai tie kūdikiai, kurie negauna motinos pieno; iš dalies žindomus kūdikius, kurie gauna motinos pieno ir papildomai primaitinami adaptuotu mišiniu ar kitu maistu [6]. Mokslininkai, atlikę tyrimus, daro prielaidą, jog Lietuvos mamos nepakankamai supranta maitinimo reikšmę, be to, medicinos įstaigose per mažai akcentuojama natūralaus maitinimo svarba [7].
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse tyrėjai pastebi, kad nors išimtinis žindymas iki šešių mėnesių amžiaus yra optimaliausiais kūdikių maitinimo būdas, tačiau tai yra neįprasta net tose kultūrose, kur žindymas yra paplitęs [8]. Be to, nemažą įtaką kūdikių maitinimui turi visuomenės informavimo priemonės bei kūdikiams skirtų maisto produktų reklama.
JAV Minesotos universiteto žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokyklos tyrėjos K. A. Foss, B. G Southwell (2006) tyrė, kaip žiniasklaidos informacija įtakoja moterų apsisprendimą žindyti savo vaikus ir nustatė, kad nors tik keli tyrimai yra atlikti šioje srityje, žiniasklaida turi įtakos motinoms, pasirenkant vaiko maitinimo būdą. Jos ištyrė 87 vaikų maitinimo reklaminius skelbimus ir nustatė, kad pagausėjus dirbtinio maitinimo reklamų tėvams skirtame žurnale, kitais metais sumažėjo bendri žindymo rodmenys [9].
J. A. Cesar, Victora CG, Barros FC, Santos IS ir Flores JA (1999) atliktas tyrimas nustatė, kad papildomas maistas neturi būti siūlomas jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams [10]. Šie mokslininkai remia PSO reikalavimą neduoti naujagimiams jokio kito maisto ar gėrimo, išskyrus motinos pieną, nebent to reikėtų dėl svarbių medicininių priežasčių
Vienos iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai yra išimtinai nežindomi, anot E. Markūnienės (2003), yra silpna vidinė ir išorinė žindymo motyvacija, įsitikinimas, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, nepasitikėjimas savimi ir galimybe išmaitinti kūdikį, baimė, jog turi nepakankamai pieno, motinų žinių trūkumas apie laktacijos valdymą, pagalbos ir paramos trūkumas šeimoje bei neigiama žindyvių motinų ir anytų įtaka, baimė kūdikį žindyti viešumoje [11].
Motinos pieno trūkumo problemą, kurią galėtume vadinti fiziologine, daugiausia įtakoja laikas, kada kūdikis pirmą kartą pažindo. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis laktacijos fiziologijai reikšmės turi šie medicininiai veiksniai: atidėtas pirmasis kūdikio žindymas po gimdymo (51,2 proc.) ir kūdikio atskyrimas nuo motinos (34,1 proc.). Per trumpa pradinė laktacijos stimuliacija (10 minučių) ir oda prie odos kontakto nebuvimas (48 proc.). Kasdieninis kūdikio svėrimas gimdymo stacionaruose, sukeliantis motinos nerimą dėl jos laktacijos pajėgumų (70 proc.). Pieno ištraukimas iš motinos krūtų po kūdikio žindymo rutiniškai (27,4 proc.) ir norint pasitikrinti, kiek motina gamina pieno (11 proc.), žinduko naudojimas (31,5 proc.) ir papildomo maisto skyrimas (37,1 proc.). Taip pat pogimdyminės motinų adaptacijos, susijusios su žindymu, nesklandumai (išbrinkę krūtys, suskilę, skausmingi speneliai, skausmas ir kt.), klaidinantys patarimai motinoms, kurios ieškojo pagalbos, iškilus žindymo sunkumams (daugiau gerti, valgyti ypatingus produktus, pasitikrinti pieno gamybos pajėgumus ir kt.). Dar vienas labai reikšmingas veiksnys žindymo palaikyme yra naujagimio žindymas pagal poreikį dieną ir naktį .
Y. Nakao, K. Moji, S. Honda ir K. Oishi (2008) tyrė ryšį tarp laiko, kada naujagimis pirmą kartą po gimimo pažindomas ir moterų skaičiaus išimtinai žindžiusių iki keturių mėnesių po gimdymo tarp japonių. Apklausus 318 moterų, kurioms praėjo keturi mėnesiai po gimdymo, nustatyta, kad pirmas žindymas iki 120 minučių po gimdymo buvo statistiškai patikimai reikšmingas išimtinai žindant buvimo ligoninėje laikotarpiu (p = 0.006), sulaukus 1 mėn. (p = 0.004) ir sulaukus 4 mėn. po gimdymo (p = 0.003). Ankstyvas žindymas buvo įtakotas cezario operacijos, priešlaikinio gimdymo ir smarkaus kraujavimo gimdymo metu. Tyrėjai priėjo išvados, kad ankstyvas žindymas yra susijęs su išimtiniu žindymu iki keturių mėnesių ir ankstyvas žindymas, ypač per pirmąsias dvi valandas, rekomenduojamas vaiko ir motinos sveikatos labui [12].
Šaltiniai:
1. Banajeh SM, Hussein RF. The impact of breastfeeding on serum electrolytes in infants hospitalized with severe dehydrating diarrhoea in Yemen. Ann Trop Paediatr. 1999 Dec;19(4):371-6.
1.Vieira GO, Silva LR, de O Vieira T. Child feeding and diarrhea morbidity. J Pediatr (Rio J). 2003 Sep-Oct;79(5):449-54.
2. Banajeh SM, Hussein RF. The impact of breastfeeding on serum electrolytes in infants hospitalized with severe dehydrating diarrhoea in Yemen. Ann Trop Paediatr. 1999 Dec;19(4):371-6.
3. Banajeh SM, Hussein RF. The impact of breastfeeding on serum electrolytes in infants hospitalized with severe dehydrating diarrhoea in Yemen. Ann Trop Paediatr. 1999 Dec;19(4):371-6.
4. Chijenas V. PNL įtaka žindymo trukmei ir kūdikių sergamumui. Neskelbti duomenys, 2003 m.
5. Markauskienė N. Sveikų vaikų mityba. Vilnius, 2004.
6. Feachemand RG, Koblynsky AM. Interventions for the control of diarrhoeal diseases among young children: promotion of breastfeeding. Bulletin of the WHO, 62 (2); 271- 291 (1984).
7. Kadziauskienė K., Bartkevičiūtė R., Vingras A. ir kt. Kūdikių mitybos būklė Lietuvoje 1995 – 1996 m., Higiena ir epidemiologija, Vilnius, 1997, Nr. 4(60), p.11-18.
8. Marrow AL, Guerrero ML, Shults J, Calva JJ, Lutter C, Bravo J, Ruiz-palacios G, Morrow RC, Butterfoss FD. Efficacy of home based peer counselling to promote exclusive breastfeeding: a randomised controlled trail, The lancet:353:1226-1231, 1999.
9. Katherine A Foss, Brian G Southwell. Infant feeding and the media: the relationship between Parents’ Magazine content and breastfeeding, 1972–2000 International Breastfeeding Journal 2006, 1:10doi:10.1186/1746-4358-1-10.
10. Cesar JA, Victora CG, Barros FC, Santos IS, Flores JA. Impact of breastfeeding on admission fro pneumonia during postneonatal period in Brazil: nested case-control study, British Medical Journal, 318: 1316-1320,1999.
11. E. Markūnienė. Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai žindymą įtakojantys veiksniai, daktaro disertacija, Kauno medicinos universitetas, 2003.
12. Y.Nakao, K.Moji ,S.Honda ir K.Oishi. Initiation of breastfeeding within 120 minutes after birth is associated with breastfeeding at four months among Japanese women: a self-administered questionnaire survey. International Breastfeeding Journal 008, 3:1doi:10.1186/1746-4358-3-12.
Prieiga per Internetą: http://www.internationalbreastfeedingjournal.com/content/3/1/1 [žiūrėta 2008.02.08]
Parengė Daiva Šniukaitė
