Iš buteliuko maitinami vaikai įpranta daugiau valgyti

Tyrimo rezultatai rodo, kad ankstyvoje kūdikystėje maitinti iš buteliuko vaikai įpranta vėliau valgyti daugiau, lyginant su žindytais vaikais.

Tyrėjai nustatė, kad iš 1,250 vaikų, kuriuos jie stebėjo pirmuosius gyvenimo metus, tie, kurie pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius buvo maitinami dirbtinai iš buteliuko – pieno mišiniu ar ištrauktu motinos pienu – vėliau vaikystėje prasčiau gebėjo “reguliuoti” apetitą.

Tyrėjai teigia, kad šis taip vadinamas “buteliuko efektas” gali būti viena priežasčių atradimo, kai tyrėjai nustatė priklausomybę tarp žindymo ir mažesnės antsvorio tikimybės vaikystėje.

Daugelyje tyrimų, kurie bandė atsakyti, kodėl žindomi vaikai rečiau turi antsvorį vaikystėje, tyrėjai akcentavo motinos pieno sudėties privalumus. Pavyzdžiui, kad motinos piene yra kai kurių hormonų, kurie gali reguliuoti kūdikio apetitą.

Tačiau šis naujas tyrimas nustatė, kad būdas, kuriuo maitinamas vaikas, taip pat yra reikšmingas, o žindymas gali pagerinti apetito savireguliavimą.

Šiame tyrime savireguliacija buvo vertinama, kai kūdikiai 7, 9, 10 ir 12 mėnesių; mamų buvo klausiama, kiek kartų jų vaikai išgėrė visą pasiūlomą buteliuko ar puodelio turinį (pieno mišinio ar ištraukto motinos pieno).

Tarp vaikų, kurie pirmuosius šešis mėnesius buvo išimtinai žindomi, tokių buvo 27 proc., o tarp maitintų iš buteliuko – 54 proc., kurie buvo maitinami iš krūties ir iš buteliuko ir 68 proc. Kūdikių, kurie buvo maitinami tik iš buteliuko. Vaikai, kurie ankstyvoje kūdikystėje daugiau nei 2/3 maisto gaudavo iš buteliuko dvigubai dažniau rutiniškai ištuštindavo puodelius su pienu nei tie, kurie iš buteliuko gaudavo tik 1/3 maisto.

Kuomet tyrėjai atmetė kitus įtakojančius veiksnius – motinos svorį ir išsilavinimą, šeimos pajamas ar rasę – maitinimas iš buteliuko tebebuvo siejamas su mažesniu apetito savireguliacijos gebėjimu.

Tyrėjai pabrėžė, kad antsvoris yra kompleksinis dalykas, kurį lemia daug veiksnių – pradedant genetiniais ir baigiant ekonominiais ir socialiniais. Tačiau maitinimas iš buteliuko gali būti vienas kontroliuojamų veiksnių ankstyvoje vaikystėje.

Kuomet vaikas valgo iš krūties, jis pats kontroliuoja, kiek suvalgyti; kai tėvai maitina iš buteliuko, jie gali stengtis, kad vaikas suvalgytų visą buteliuko turinį kiekvieno maitinimo metu. Gali būti, kad tai nesiderina su vaiko įgimtu gebėjimu reguliuoti maisto kiekį pagal poreikį (apetitą).

Vis daugiau motinų naudoja pientraukius ir maitina vaikus ištrauktu motinos pienu, ypač, tos, kurios anksti pradeda dirbti. Mamos turi suprasti, kad reikia nustoti vaiką maitinti tuomet, kai jis stumia čiulptuką iš burnos, o ne stengtis sumaitinti visą turinį….

Tyrėjai mano, kad reikia atlikti daugiau tyrinėjimų ir bandyti nustatyti, ar maitinimas iš buteliuko ankstyvoje vaikystėje turi įtakos vyresnių vaikų apetito savireguliacijai.

Pediatrics, June 2010.

Parengė Daiva Šniukaitė

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą