Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau eskaluojama žindymo tema: tai kūdikėlio žindymas Seime sukėlė pasipiktinimo bangą, tai žindymo reikalams skirtai konferencijai pinigų pagailo. Apmaudu, kad šita medžiaga vėliau dar ir išnaudojama viską lyg papūgos kartojančių TV laidų patyčioms. Tačiau ne visiems juokinga. Kaip sakoma, blogas juokas, jei vienas juokiasi, o kiti tyli.
Kažkas mūsų visuomenei nutiko, jei mama ir vaikas nebelaikomi prioritetu. Pažvelkime giliau, ar tikrai viskas yra taip, kaip mums bandoma įteigti. Gal 15 000 Lt, kuriuos LR Seimas skyrė žindymo konferencijai, nėra lėšų švaistymas krizės laikotarpiu, o priešingai – labai protingas žingsnis ekonominiu sunkmečiu. Ar gali žindymas būti naudingas? Naudingas šeimai? Vaikui? Mamai? Visuomenei?
Žindymo nauda šeimai
Šeimos vertybių puoselėjimas. Žindymas – harmoningas mamos ir kūdikio duetas. Namuose, kuriuose žindoma, aplinka ramesnė, mamai nereikia papildomai suktis tarp puodų, skubėti į parduotuvę, be to, vaikas gauna natūralų maistą, visada šiltą, visada švarų ir visada laiku. Kūdikiui augti tokioje aplinkoje yra saugu. Todėl galima drąsiai teigti, kad tokia forma vyksta šeimos vertybių puoselėjimas – formuojasi meile paremtas ryšys, nes žindant gaunamas ne tik maistas , bet ir saugumas, artuma, džiaugsmas, atsakomybė. Rodomas tinkamas pavyzdys vyresniems vaikams.
Ekonominė nauda šeimos biudžetui. Pieno mišinėliai nėra toks pigus produktas, vidutinė 400 gramų pieno mišinio rinkos kaina apie – 20 Lt, pusmetinukui tokio kiekio užtenka 5 dienoms, t. y. jam skiriami 4 Lt per dieną. Paskaičiuokim: 4 Lt x 365 = 1 460 Lt per metus. Lietuvoje kasmet gimsta apytiksliai 30 000 vaikų, jei jie visi būtų nežindomi iki pusės metų – maistui šeimos išleistų 43 800 000 Lt (30 000 x 1 460 Lt = 43 800 000 Lt).
Štai taip, mielieji, beveik 44 milijonų litų ! Gardus kąsnelis kelioms firmelėms, importuojančioms pieno mišinius į Lietuvą. O dabar palyginkim šią sumą su tais 15 000 litų, kurie buvo planuoti Seime rengiamoje žindymo politikos konferencijai. Gal kaip tik dėl įspūdingų pelnų ir atsiranda suinteresuotų asmenų, menkinančių žindymo naudą. Beje, pridėkime išlaidas buteliukams ir žindukams, vandens virinimui, buteliukų sterilizavimui. Skaičiai išties įspūdingi, PSO duomenimis, žindanti mama sutaupo iki 1/4 šeimos biudžeto!
Neprotinga, kad Lietuva skolinasi iš užsienio bankų su nemenkomis palūkanomis, ramsto varganą „SoDros“ biudžetą, iš kurio skiriamos išmokos motinystės atostogoms, o nemenka dalis šių pinigų nugula užsienietiškų mišinių platintojų kišenėse.
Nemokamas ir natūralus šeimos planavimas. Už motinos pieno gamybą atsakingi keli hormonai, vienas jų – prolaktinas – blokuoja moters ovuliaciją. Taigi, žindymas saugo nuo per ankstyvo neplanuoto nėštumo, mamos organizmas pailsi ir sustiprėja iki kito nėštumo, tokiu būdu natūraliai formuojasi optimalūs amžiaus tarpai vaikų. Pirmuosius 6 mėnesius kūdikį išimtinai žindanti mama gali nesirūpinti kontracepcija, jai nereikia pirkti ir vartoti kontraceptikų ar kitų priemonių.
Na, ir vėl paskaičiuokime: apie 30 000 gimdyvių per metus 6 mėnesius neperka kontraceptinių priemonių, kai vidutinė priemonių kaina apie 30 Lt mėnesiui: 30 000 x 6 x 30 Lt= 5 400 000 Lt. Suma gal ne ir ne tokia įspūdinga, kaip kad gavome kalbėdami apie pieno mišinius, bet daugiau nei 5 milijonai litų – reikšminga apyvartos dalis bet kuriai farmacijos kompanijai Lietuvoje.
Rami namų aplinka. Žindomi kūdikiai mažiau verkia, nes nereikia laukti, kol mama užvirs vandenį, jį atvėsins, sterilizuos buteliukus, užmaišys mišinį. Atvirkščiai, mamos pienas visada yra kaip tik toks, kokio reikia vaikui. Taigi, mažiau verkiantis vaikas, ramūs namai, geresni santykiai šeimoje. Sunku būtų įvertinti pinigais…
Nauda vaikui
PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys teigia:
- Pasaulyje 3 mėnesių amžiaus kūdikiai yra normalaus svorio: 80% (žindomi) ir tik 43% (maitinami mišinėliais);
- Žindytų kūdikių geresnė rega;
- Rečiau būna nutukę vyresniame amžiuje;
- Mažesnė alergijos baltymams rizika;
- 3 kartus retesnė SKM (staigi kūdikių mirtis);
- 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminės kvėpavimo takų infekcijos;
- 2 kartus rečiau serga vidurinių ausies uždegimu;
- 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis;
- Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo;
- Žindyti iki 6 mėnesių, 2 kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje;
- Rečiau serga pirmojo tipo diabetu;
- Rečiau serga uždegiminėmis žarnyno ligomis;
- 3 kartus rečiau serga akių sausme;
- Kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas;
- Žindomų kūdikių dantukams rečiau pakenkia ėduonis.
Žindymo nauda kūdikiui – neabejotinai didelė ir reikšminga visam jo gyvenimui. Anksčiau paminėti atvejai – įrodyti tyrimais. Tai medicinos sritis. Papildomai galima paminėti psichologinius aspektus: stipresnį ryšį tarp mamos ir vaiko, kūdikio saugumo jausmą, pasitikėjimo aplinka lygį, savo vertės suvokimo formavimąsi, intelekto brandą ir panašiai. Vertinant tiek fizinį, tiek psichologinį kūdikio vystymosi aspektus, nustatyti žindymo vertės pinigais neįmanoma. Užteks jei skaitytojas pabandys įsivaizduoti – kiek mažiau reikia vaistų žindomam kūdikiui ir kiek mažiau apkraunama mūsų sveikatos apsaugos sistema.
Nauda motinai
PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys teigia:
- Po gimdymo greičiau susitraukia gimda;
- Mažesnė kraujavimo rizika;
- Greitesnis motinos organizmo sustiprėjimas po gimdymo;
- Žindymas nors 2 mėnesius sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu 25%;
- Nors 3 mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu;
- Išimtinis žindymas saugo nuo per ankstyvo, neplanuoto nėštumo;
- Žindžiusioms motinoms osteoporozės tikimybė sumažėja 50%, o ilgai žindžiusioms net 75%;
- Žindžiusioms iki 12–23 mėn. tikimybė sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 30%, o žindžiusioms ilgiau nei 24 mėn. – 50%.
Žindymo nauda mamai, kaip ir kūdikiui, neabejotina, skirtumas tik tas, kad apie naudą mamai rečiau kalbama. Kūdikis, mama, šeima, žindymas – visa tai nėra suverenūs objektai, o labai svarbios visuomenės sudedamosios dalys. Juk žindymas nėra izoliuotas ir privatus šeimos reikalas – žindymas daro įtaką šeimų ekonominei padėčiai, šalies sveikatos sistemai, farmacijos produktų ir paslaugų rinkai. Visu tuo naudojamės bendrai, todėl pažvelkime, kokia žindymo nauda mums – visuomenei.
Nauda visuomenei
PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys teigia:
- Žindymas mažina neveiksmingą energijos ir produktų suvartojimą;
- Žindymas – atsinaujinantis ir natūralus šaltinis;
- Žindymas retina neplanuotus ir per ankstyvus pastojimus;
- Žindomi kūdikiai auga geriau ir mažiau serga, jiems reikia mažiau vaistų ir mažiau apkraunama sveikatos sistema;
- Žindymas neeikvoja brangių natūralių išteklių ir neteršia aplinkos (pvz.: pieno mišinių pakuotės, reklama, indai, šildymo prietaisai, dezinfekcijos priemonės);
- Nereikia pieno mišinių – nereikia galvijų, pašaro, pesticidų, nitratų, ganyklų, vandens;
- Nereikia kuro vandeniui virinti, buteliukams gaminti, transportuoti, utilizuoti;
- Nereikia skardos, plastiko, stiklo, gumos, silikono, popieriaus (buteliukų, sterilizatorių, šildytuvų ir pakuočių gamybai);
- Mažėja moterų socialinė atskirtis, juk žindančios mamos nėra priverstos gyventi uždarą gyvenimą – jos gali keliauti be papildomų rūpesčių (kūdikio maistas visada šalia!) ir gyventi visavertį gyvenimą: tobulėti, mokytis, bendrauti;
- Ori motinystė. Stiprėja teigiamas požiūris į motinystę tarp pačių moterų – motinystė nevargina, neuždaro moters namie, nemažina šeimos biudžeto.
Na štai, peržvelgėme žindymo naudą šeimai, kūdikiui, mamai ir mums – visuomenei. Ar nekyla klausimas, jei viskas taip akivaizdu, tai kodėl Lietuvoje žindymo padėtis nėra gera? Nepaisant visuomeninių organizacijų pastangų, kursų apie žindymą, nėščiųjų mokyklėlių – žindančių mamų Lietuvoje nėra daug.
Nors teigiamų poslinkių žindymo srityje yra, tačiau, palyginti su pažangiomis Vakarų šalimis (ypač Skandinavija), žindomų kūdikių Lietuvoje yra mažai. Pažiūrėkime, kodėl taip yra. Didžiausias teigiamas poslinkis susijęs su mamų ir tėčių nuostatomis – dauguma būsimų tėvų ieško informacijos, lanko kursus, skaito, ruošiasi kūdikio atėjimui. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Kitoje – gimdymo namai ir visuomenės įsitikinimai. Nepaisant pavienių atvejų, gimdymas Lietuvoje vyksta ligoninėse. Gimdymo namų personalas yra labai reikšmingas faktorius, nulemiantis gimdymo eigą, gimdymo būdą, gimdymą lengvinančių priemonių taikymą, ankstyvo žindymo palaikymą. Šioje vietoje dar ne viskas padaryta, nepaisant NPL (Naujagimiams palankios ligoninės )programos Lietuvoje, pasitaiko labai daug atvejų, kai žindymo pradžia komplikuojama dėl gimdymo namų personalo nenoro stengtis, nežinojimo ar net senų ir neteisingų įsitikinimų, kuriems sugriauti reikia ne tik laiko, bet ir lėšų, skirtų medikų kvalifikacijai tobulinti . Pirmos paros po gimimo daro lemiamą įtaką žindymui: nuo kūdikių neatskiriamos mamos žindo sėkmingiau nei tos mamos, kurių kūdikiai guli atskiroje naujagimių palatoje.
Gimdymo kambario praktikos įtaka ankstyvam žindymui
Lemtingos ne tik pirmos paros, bet ir pirmosios valandos. Lietuvoje vis dar taikoma praktika, kai naujagimis iš pradžių pasveriamas bei nuprausiamas ir tik tada atiduodamas arba parodomas mamai. Tyrimais įrodyta, kad pirmas naujagimio pridėjimas prie krūties turi įvykti ne vėliau kaip pirmą pusvalandį po gimimo, jei mamai atliktas cezario pjūvis – iš karto, kai mama taps sąmoninga, o jei operacijos metu buvo taikoma dalinė nejautra, kūdikis turi būti žindomas tuoj pat, kaip ir po natūralaus gimdymo. Uždelsus naujagimio instinktai silpnėja, ir tai daro didžiulę įtaką jo gebėjimą žįsti.
Žindymui Lietuvoje labai reikia medikų palaikymo. Ne tik gimdymo namuose. Nepakankamos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pediatrų, psichologų ir kitų vaikų ligų specialistų žinios dažnai lemia ankstyvą kūdikių nujunkymą. Vadovaudamiesi kūdikių svorio augimo, kraujo tyrimų, raidos ir kitomis vidurkių lentelėmis, siekdami apsidrausti, o gal įpareigoti pieno mišinių platintojų paramos, kai kurie specialistai linkę patarti mamai nutraukti žindymą. Argumentai įvairūs, kartais absurdiški: „Priaugot tik 500 gramų per mėnesį, čia, mamyte, ne svoris!“, „Su tokia maža krūtine kūdikio neišmaitinsit“, „Vaikas labai išsižiojęs, čia nuo dažno žindymo“ ir panašiai. Dažna situacija, kai mama būna labiau apsiskaičiusi už pediatrą, todėl kabinete palinkčioja galva, o grįžusi namo vadovaujasi savo žiniomis. Akivaizdu, kad kai kurių medikų nuostatoms reikia šviežio oro, t. y. informacijos apie patį žindymą ir kitų šalių patirtį. Skubiai!
Apibendrinant norėtųsi grįžti prie pinigų, kurie skiriami žindymui palaikyti ir kuriuos prarandame, kai kūdikiai nežindomi. Palyginkime tuos 15 000 Lt, skirtų Seime rengiamai žindymo konferencijai, kad visuomenė stabtelėtų ir peržiūrėtų nuostatas, ir vice versa beveik 50 milijonų litų per metus (pieno mišiniai ir kontraceptikai), išleidžiamų pieno mišiniams pirkti.
Pamąstykime. Ekonominio sunkmečio laiku pinigų nėra daug, o ir finansavimas čia vargiai ką padės. Sutikite, kad ir kiek milijonų iš Lietuvos biudžeto būtų skirta informacijos apie žindymą sklaidai, jei visuomenė nesimoko, o jos narių nuostatos nesikeičia – rezultatas bus niekinis. Jei bus visuotinai priimta žindymo palaikymo ir skatinimo politika, jei kiekvienas valstybės sektorius ir kiekvienas asmeniškai prisidės prie jos įgyvendinimo, būsime sveika, darni, pasitikinčių ir galinčių kurti ateitį žmonių tauta.
Kūdikis, Mama, Šeima ir Visuomenė verti šių pastangų.
Parengė: Rasa Padriezienė
Straipsnyje panaudota informacija iš: 1. Breastfeeding councelling: a training course, teacher manual. WHO/UNICEF 1993; 2. E. Markūnienė, „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“, 2001 m. KMU; 3. http://www3.lrs.lt ; 4. www.stat.gov.lt ; 5. www.sam.lt.
