Apie miegojimą kartu su vaiku. 2 dalis

KIEK ILGAI?

Kiek ilgai reikia miegoti kartu?

Miegojimas kartu su kūdykiuKai laukiausi, planavau savo vaikelį migdyti atskiroje lovoje. Nebuvau tikra, nuo kurio mėnesio pradėsiu migdyti vaiką atskirai, bet tokių planų tikrai turėjau. Po pirmųjų savo mamystės mėnesių nuomonę pakeičiau. Supratau, kad ramiausias miegas ir man, ir vaikui yra tuomet, kai miegame kartu. Žindžiau vaiką pagal jo poreikį, todėl miegojimas kartu naktimis prisidėjo prie natūralaus maitinimo palaikymo. Žindymo kursuose išgirdau „auksinį“ patarimą. Žindymą nutraukti rekomenduojama tuomet, kai galima su vaiku susitarti, jei dar pats vaikas neatsisakė pieno. Taip elgtis reikėtų ir pratinant vaiką miegoti atskirai nuo mamos ar tėvų, jei dar pats vaikas nepageidavo turėti savo lovos. Taigi konkretaus amžiaus, nuo kada vaikelis turėtų miegoti atskirai, nėra. Viskas priklauso nuo šeimyninės situacijos, tėvų ir vaiko. Svarbiausia, kad tai nebūtų skausmingas patyrimas nei vaikeliui, nei mamai, nei kitiems šeimos nariams. Ir dar prisiminkime: normaliu atveju su vaiko amžiumi poreikis vaikui miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta. O tam tikrame vaiko amžiuje mes turėtumėm sumokėti visai ne mažą pinigų sumą, kad jis vėl miegotų kartu su mumis.

Mitai apie miegojimą kartu

1 mitas: miegojimas kartu su tėvais sąlygoja vaikų nemigą. Šis teiginys yra paneigtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad vaikai, kurie miega kartu su tėvais, mažiau protestuoja prieš ėjimą miegoti ir patiria mažiau sunkumų, susijusių su miegu. Nuo sūnaus gimimo miegu kartu su juo ir per pustrečių metų dar nepatyriau, ką reiškia blogas vaiko miegas ar nenoras eiti miegoti. Specialistai teigia, kad vaikų neramus miegas ankstyvojoje vaikystėje dažnai būna susijęs su tėvų noru, kad vaikai miegotų atskirai. Jei man kas nors lieptų miegoti parke ant suoliuko, tikrai stebėtų „miego sutrikimą“. Miegodama patogioje lovoje galiu pademonstruoti ypač gerus miegojimo įpročius. Grąžinkite vaikams, miegantiems neramiai naktį, mamas ir pamatysite, kaip ramiai jie moka miegoti.
2 mitas: miegojimas kartu sąlygoja staigią kūdikių mirtį. Šis teiginys nėra patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais. Taip jau yra, kad per pirmus dvylika gyvenimo mėnesių kai kurie kūdikiai miršta. Taip gali atsitikti, ir jei jie miega kartu su tėvais, ir atskirai. Specialistai nustatė tam tikrus tokios staigios kūdikių mirties rizikos mažinimo būdus. Per pirmus šešis vaiko gyvenimo mėnesius nerekomenduojama jo palikti vieno miegoti atskiroje patalpoje. Taigi miegojimas kartu su kūdikiu yra vienas iš apsauginių faktorių. Kai kurios mamos bijo prispausti savo kūdikį pačios miegodamos. Tai yra visiškai neįmanoma, jei tik mama nėra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigalų.

Natūralus miegojimo menas

Ar kas nors skaitėte knygą, kurioje būtų aprašytas būdas, kaip migdyti vaiką kartu vienoje lovoje? Kad netyčia nemiegotumėm su vaiku kartu kažkaip netinkamai.Ar kas nors kur nors matėte instrukcijas, pagal kurias turėtumėme dainuoti lopšines tam tikrą laiką? Kad netyčia nebūtų per daug. Ar kuriai nors mamai reikia kūdikio sūpavimo pamokų? Kad netyčia nepripratintumėm savo vaikelio prie to gėrio. Į visus klausimus galima drąsiai atsakyti – NE. Nes miegojimas kartu su vaiku, jo sūpavimas, niūniavimas jam yra taip natūralu kaip kvėpuoti. O mes kvėpuoti mokame be jokių papildomų pamokų. Kuo labiau tolstame nuo natūralių dalykų, tuo daugiau reikia mokymų. Kūdikis ir be pamokų puikiai miega su mama. Nes tai natūralu. Tačiau išmokyti jį miegoti be mamos yra labai sudėtinga. Mokydami to, įsiveliame į kovą su prigimtiniais vaiko poreikiais į ramų, saugų miegą. Normaliu atveju vaikai yra atkaklūs ir iš paskutiniųjų kovoja dėl savo išlikimo. Todėl tokia kova visada bus žiauri.

Nesigirkite, kad Jūsų kūdikis užmiega vienas

Kalbant apie miegojimo atskirai išmokimo rezultatus, nekyla abejonių, kad toks išmokimas vėliau niekur nebus pritaikomas. Vaikai atskirai miegoti mokomi tik suaugusiųjų patogumui. Tokių pamokų vaikui nereikia. Mokydami miegoti savo mažylį atskirai nedarote jam jokios paslaugos. Jūs prašote jo paslaugos. Todėl būkite savo vaikams dėkingi.
Mokydami kūdikį miegoti atskirai, sukuriame problemą. Ne nemigos, o baisesnę: neleidžiame kūdikiui patenkinti jo esminio poreikio patirti kūnišką kontaktą su mama ar kitu artimu žmogumi. Kiekvienas mažius nuo to kenčia. Net jei vaikelis prisitaiko ir nebeverkia. Yra tėvų, kurie savo mažylius specialiai migdo vienus kitame kambaryje. Kai vaikas po tokių mokymų nebeverkia, tėvai galvoja, kad vaikui viskas gerai ir jis patenkintas vienas užmiega. Tačiau retas susimąsto, kad vaikai nėra kvaili: jei tėvai demonstruoja savo atkaklumą, mokydami vaiką miegoti „normaliai“, t.y. atskirai nuo tėvų, o vaiko verkimas rezultatų neduoda, t.y. vaikas vis tiek paliekamas vienas, tai vaikas tiesiog liaujasi verkti. Bet toliau sau tyliai kenčia. Jau galintys vaikščioti vaikai, kurie dar nepasiruošę miegoti atskirai, patys ateina į tėvų lovą ir užmiega saldžiausiu pasaulyje miegu. Kuriam nors tėvui ar mamai neramu, kai jų mažyliai naktį yra šalia jų? Dažniausiai kalbame apie tam tikrus miegojimo nepatogumus, kurie yra išsprendžiami be žalos vaikui. Linkiu būti ne žiauriais, o kūrybiškais.

Apie miegojimą kartu su vaiku. 1 dalis.

Apie miegojimą kartu su vaiku. 3 dalis.

Ramunė Želionienė

Vienas atsakymas temoje “Apie miegojimą kartu su vaiku. 2 dalis”

  1. Mama
    sausio 8, 2017 at 11:37 #

    Sveiki!

    Kai keletą naktų pabandžiau miegoti su vaiku, tai abu buvome kaip visai nemiegoję: aš visa laiką “budėjau”, kad neprispausčiau rankytės ar kojytės, girdėjau ir jutau kiekvieną atodusį ir pajudėjimą, o vaikas, užuot išmiegojęs 6 h be pertraukos (kaip buvo iki to ir po to), atsibusdavo kas 2 h ir nebegalėdavo užmigti – turėjau žindyti. Taigi, vėl grįžome prie atskiro miegojimo (tame pačiame kambaryje, tik savo lovytėje). Ir nematau bėdos naktį ar paryčiui (ar kada tik vaikui reikia) išsikelti vaiką iš lovytės, pažindyti ar panešioti ir vėl (jau miegantį) perkelti į lovytę.

    Manau, kiekvienam vaikui skirtingi poreikiai. O kadangi tas vaikas yra tos mamos, tai to vaiko charakteris yra panašus į tos mamos charakterį, taigi kiekviena sociali ir mąstanti mama ŽINO, ko būtent JOS vaikui reikia ir kritiškai vertina beribę informaciją.

    Pagarbiai,
    mama

Palikti atsiliepimą